20:40, 4 vasario 2018 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 068 keitimai beviltiško straipsnio tvarkymas ← Prieš tai darytas keitimas		00:06, 5 vasario 2018 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 068 keitimai pild. Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Uxmal Pyramid of the Magician.jpg\|thumb\|240px\|Senovės majų šventykla – [[Ušmalis\|Ušmalio]] piramidė Meksikoje]] ~~{{tvarkomas}}~~ [[Vaizdas:Masjed-e Imam (Imam Mosque), Isfahan (5113691065).jpg\|thumb\|240px\|[[Imamo mečetė]], [[Isfahanas]], [[Iranas]]]] '''Šventykla''' – statinys, kuriame nuolat vykdomos religinės [[ritualas\|apeigos]]. Skiriasi nuo [[šventvietė\|šventviečių]] - – šventomis laikomų vietų, kur apeigos gali būti atliekamos tik retomis progomis, o erdvė nėra pertvarkyta žmogaus. Šventyklos paskirtis, išplanavimas, sandara labai priklauso nuo religinių-kultūrinių pasaulėvaizdžių. Nuo seniausių laikų šventykla išsiskyrė tūriu, aukščiu ir puošnumu.<ref>{{VLE\|XXV}}</ref> Tradiciškai šventyklos planavimas ir įrengimas laikytas šventu darbu, o šventyklų architektūra rėmėsi [[sakralioji geometrija\|sakraliąja geometrija]]. Tūkstantmečių bėgyje šventyklos atliko ne tik religinę bet ir visuomeninę paskirtį (sambūrių, švenčių vieta, daug šventyklų statytos kaip paminklai). Aplink šventyklas dažnai kurdavosi miestai, jų architektūra nulemdavo ir miesto architektūrą.<ref>Архитектура: иллюстрированный справочник, 2005</ref> eilutė 7 ⟶ 8: == Simbolika == Simboline prasme šventykla yra tobulojo pasaulio atvaizdas (''[[imago mundi]]''), žemiškasis dangiškojo archetipo įsikūnijimas, [[dievybė]]s nužengimo žemėn vieta (~~"Dievo~~„Dievo ~~namai"~~namai“), visų erdvių sankirtos vieta ([[pasaulio ašis]]). Šventykla simboliškai laikoma aukščiausia apylinkių vieta, [[pasaulio centras\|pasaulio centru]]. Daugelyje tradicijų šventykla yra ryškiausias apylinkių pastatas - – įrengtas ant kalno, kalvos arba savo aukščiu viršijantis kitus statinius. Dažnai šventykla būna laiptuota (pvz., Mezoamerikoje, Mesopotamijoje, budistiniuose kraštuose) - – taip atspindimas metafizinis pakilimas į dieviškąjį lygmenį ([[teurgija]]); kitur šventyklų vertikalė išreiškiama aukštais bokštais, plačiais kupolais. Urve ar oloje įrengta šventykla simbolizuoja sugrįžimą į pasaulio vidurį, į atgimimo įsčias, į savastį. [[Vaizdas:Orthodox Church of the Holy Spirit 1, Vilnius, Lithuania - Diliff.jpg\|thumb\|left\|220px\|[[Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno katedra\|Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno katedros]] vidus]] Šventyklos būna įvairių formų - – ypač dažnos apskritos: [[apskritimas]], ratas, pusratis siejami su mitologinio pasaulio, neturinčio nei pradžios, nei pabaigos, sąvoka, kosmologiniu pasaulio modelio [[archetipas\|archetipu]]. Apskritimas gretinamas su vainiku, žiedu, daugelyje tradicijų laikomas dieviškosios tobulybės simboliu. Trikampio plano šventykla išreiškia trejopą dieviškumo prigimtį (trejybę), kvadratinė šventykla išreiškia visatos tvarumą, darną, užbaigtumą. Šventyklos viduje dažnai būna tamsu arba tvyro prietema - – laikoma, kad [[tamsa]] išreiškia dvasios šviesos ieškojimą; tuo pačiu, šventykla yra [[Dievų Motina\|Deivės-Motinos]] įsčios, kuriose užgimsta dvasinio atgimimo šviesa.<ref>Надя Жюльен. ''Словарь символов: Иллюстрированный справочник.'' Перевод с французского. 2-е издание. Челябинск: Урал LTD, 2000.</ref>▼ ▲Šventyklos būna įvairių formų - ypač dažnos apskritos: [[apskritimas]], ratas, pusratis siejami su mitologinio pasaulio, neturinčio nei pradžios, nei pabaigos, sąvoka, kosmologiniu pasaulio modelio [[archetipas\|archetipu]]. Apskritimas gretinamas su vainiku, žiedu, daugelyje tradicijų laikomas dieviškosios tobulybės simboliu. Trikampio plano šventykla išreiškia trejopą dieviškumo prigimtį (trejybę), kvadratinė šventykla išreiškia visatos tvarumą, darną, užbaigtumą. Šventyklos viduje dažnai būna tamsu arba tvyro prietema - laikoma, kad [[tamsa]] išreiškia dvasios šviesos ieškojimą; tuo pačiu, šventykla yra [[Dievų Motina\|Deivės-Motinos]] įsčios, kuriose užgimsta dvasinio atgimimo šviesa.<ref>Надя Жюльен. ''Словарь символов: Иллюстрированный справочник.'' Перевод с французского. 2-е издание. Челябинск: Урал LTD, 2000.</ref> == Pasaulio šventyklos == Kada pradėtos statyti pirmosios šventyklos – nežinoma, tačiau [[10 tūkstantmetis pr. m. e.\|X tūkstm. pr. m. e.]] įkurtame [[Giobekli Tepė]]s mieste jau galima įžvelgti buvus šventyklas. [[Senovės Mesopotamija\|Senovės Mesopotamijoje]] (maždaug nuo [[XXVIII a. pr. m. e.]]) statytos laiptuotos piramidės [[zikuratas\|zikuratai]] su šventykla ant plokščios viršūnės. Labai [[Mezoamerikos piramidės\|panašios piramidės]] su šventyklomis statytos ir Mezoamerikoje ([[majai\|majų]], [[actekai\|actekų]], [[toltekai\|toltekų]]). [[Senovės Egiptas\|Senovės Egipte]] taip pat statytos monumentalios šventyklos (''ḥwt-nṯr''), kur ne tik būdavo atliekamos religinės apeigos, bet ir saugoti grūdai, kitos gerybės. ~~Senovės romėnų šventykla vadinta ''templum''~~ [[Vaizdas:Hephaistos temple 2006.jpg\|thumb\|240px\|Hefaisto šventykla Atėnuose]] [[Vaizdas:Ziggarut of Ur - M.Lubinski.jpg\|thumb\|240px\|[[Ūras\|Ūro]] zikuratas, Irakas]] [[Senovės Graikija\|Senovės Graikijoje]] šventykla vadinta {{grc\|Ναός}} (''Naós''). Paprastai būdavo stačiakampio plano, su kolonadomis. Pagal architektūrinį pobūdį išskiriamos tokios graikų šventyklos – [[prostilas]], [[amfiprostilas]], [[peripteris]], [[dipteris]]. Graikų šventyklos pasižymėjo gausiu skulptūriniu dekoru, geometriškumu. Graikų šventyklą supdavo šventorius (''τέμενος'' = ''temenos'') – šventoji giraitė ar koks kitas dievams skirtas gamtos plotas. Senovės romėnų šventykla vadinta ''templum''. Jos vietą parinkdavo romėnų religijos kunigas [[augūrai\|augūras]]. Paprastai šventykla būdavo atsukta į rytus, dažniausiai keturkampė (nors būdavo ir apskritų), ant kolonų pakeltu stogu, puošta dievų skulptūromis. Žymiausia išlikusi romėnų šventykla yra Romos Visų Dievų šventovė [[Panteonas]]. Architektūriškai romėnai tęsė graikiškąją šventyklų įrengimo tradiciją. [[Krikščionybė\|Krikščionių]] šventykla vadinama [[bažnyčia]] (Rytų ortodoksų – [[cerkvė\|cerkve]]). Architektūriškai bažnyčios perėmė daugelio ankstesnių kultūrų (graikų, romėnų, žydų) šventyklų bruožus. Stačiatikių cerkvės dažniausiai būna kryžmo plano, kupoliškais stogais, graikiškai vadinamos ''ἐκκλησία'' (''ekklesia''). Didžiosios cerkvės vadinamos ''ναός'' (''naos''). Vakarų krikščionybės tradicijoje šventyklos dažniausiai stačiakampio plano, su šoninėmis [[nava\|navomis]], bokštišku stogu. Aukštesniojo rango bažnyčios vadinamos [[bazilika\|bazilikomis]], [[katedra\|katedromis]]. Dalyje protestantiškų krikščionybės atšakų nunyko bažnyčios kaip šventosios erdvės, ''imago mundi'' samprata, jų paskirtis susiaurėjo iki bendruomenės susirinkimo vietų. [[Judaizmas\|Judaizme]] pirmoji žinoma šventykla – karaliaus [[Saliamono šventykla]] Jeruzalėje, kuri buvo pastatyta ant Šventyklos kalno, [[587 m. pr. m. e.]] sugriauta, o [[VI a. pr. m. e.]] atstatyta Antroji šventykla ([[70 m.]] sugriauta). Saliamono šventyklos viduje buvusi atskira uždara erdvė „Šventų švenčiausioji“, kur galėdavęs įžengti tik vyriausiasis kunigas. Žydų šventykla vadinama sinagoga (iš {{grc\|συναγωγή\|synagogē}}, patys žydai vadina {{he\|בית כנסת‎\|bet kenesset}}). Tiesa, tai labiau susirinkimų, [[Tora\|Toros]] studijų vieta, sinagogoje nebūtinai atliekamos apeigos. Sinagogos architektūrinė struktūra nėra apibrėžta, perimami aplinkinių tautų vyraujantys stiliai. [[Islamas\|Islamo]] šventykla vadinama [[mečetė\|mečete]] ({{ar\|مسجد\|masjid}}). Seniausia pasaulyje mečete laikoma [[Mekos didžioji mečetė]], pastatyta aplink [[Kaaba\|Kaabos]] šventąjį akmenį. Islamo tradicijoje išryškėjo mečetės kaip rojaus provaizdžio simbolizmas, todėl jų puošybai skiriama daug dėmesio. Paprastai mečetės išsiskiria masyviais kupolais, kampuose įrengtais [[minaretas\|minaretų]] bokštais, dideliu vidiniu kiemu su fontanu ar šuliniu, sienos puošiamos kaligrafija, augaliniais raštais. Mečetėje būtinai būna [[mirhabas]], nurodantis maldos kryptį ([[kibla\|kiblą]]). [[Vaizdas:PURI JAGANATHA TEMPLE, PURI, ORISSA, INDIA, ASIA.jpg\|thumb\|left\|180px\|Hindų Džaganatho šventykla [[Puris\|Puryje]]]] [[Hinduizmas\|Hinduizme]] šventykla vadinama {{sa\|मन्दिर\|mandira}}, nors vartojami ir kiti žodžiai jai įvardinti. Ankstyvuoju [[vedos\|vediniu]] laikotarpiu indai šventyklų greičiausiai nestatydavo, jos pradėtos rengti I tūkstm. pr. m. e. Šventyklos įrengiamos vadovaujantis „Vastušastroje“ išdėstytais principais. Šventykla statoma apskrito ([[mandala\|mandalos]]) plano, su gausia išorine puošyba. Dažnai šventyklos įrengiamos ir olose, urvuose, aplink šulinius, ant kalnų, upių pakrantėse. Svarbiausia šventyklos dalis, kur įrengtas dievybės atvaizdas ([[mūrti]]), vadinama [[garbhagriha]] („įsčių namai“), į viršų kyla šventyklos bokštas (vadinamas [[šikhara]] arba [[vimana (šventykla)\|vimana]]), o aplink šventyklą įrengiamas koridorius su kolonada, juosiantis garbagrihą – [[pradakšina]]. Jos sienos puoštos bareljefais, vaizduojančiais mitinius siužetus. Panašiai įrengtos ir [[džainizmas\|džainų]] šventyklos. [[Vaizdas:ShwedagonPagoda.jpg\|thumb\|240px\|[[Švedagono pagoda]] Mianmare]] [[Budizmas\|Budistų]] šventyklų pavadinimai ir architektūriniai stiliai labai priklauso nuo vietinių tradicijų. Ankstyviausios budistų šventyklos – [[vihara\|viharos]]. Tai dažnai olose įrengtos patalpos, kur liūčių laikotarpiu apsistodavo vienuoliai. Labai paplitusios kupoliškos budistų šventyklos, vadinamos [[stūpa\|stūpomis]] (Tibete – čortenais). Svarbiausia apeiga yra stūpos apėjimas (pradakšina), o pačiame pastate apeigos nevyksta. Senosiose šventyklose ([[čaitja\|čaitjose]]) stūpos būdavo įrengiamos viduje. Pietryčių, Rytų Azijoje, Nepale statomos budistų šventyklos vadinamos [[pagoda\|pagodomis]], [[vatas (šventykla)\|vatais]]. <!-- Vėlesnių laikų šventyklos buvo ovalios arba keturkampės. M. Strijkovskis mini keturkampę [[Vilnius\|Vilniaus]] šventyklą, stovėjusią Antakalnyje, dabartinės šv. Petro ir Povilo bažnyčios vietoje. Pagal jį tai buvusi visų senovės lietuvių dievų šventykla, tačiau anot [[Teodoras Narbutas\|T. Narbuto]] – ten stovėjo [[Milda\|Mildos]] šventykla. Savo šventyklas taip pat turi [[zoroastrizmas\|zoroastrai]], [[šintoizmas\|šintoistai]], [[bahaizmas\|bahajai]], įvairių kitų religijų atstovai. Daugelyje pasaulio tautų šventyklą atstoja kaimo bendruomenės sueigos namas arba natūralios šventvietės. Svarbiausia šventenybė buvo [[ugnis]], kurią vadindavo amžinąja ugnimi. [[Aukuras\|Aukure]] ugnis buvo kūrenama [[ąžuolas\|ąžuolinėmis]] malkomis, kad neužgestų, ją saugojo žyniai. Joje buvo aukojamos aukos dievams. Ar [[senovės lietuvių religija]] turėjo šventyklas ar tik šventvietes, nėra sutariama. [[Teodoras Narbutas]] mini Vilniuje, [[Antakalnis\|Antakalnyje]] buvus Visų Dievų šventyklą, kur esą stovėję dievų stabai. Jis taip pat mini ir Perkūno šventyklą, buvusią dabartinės [[Vilniaus arkikatedra\|Vilniaus arkikatedros]] vietoje. [[Erazmas Stela]] mini prūsus turėjus svarbų religinį centrą [[Romovė\|Romovę]], kur prie didelio ąžuolo su dievų trejybės paveikslais rinkdavęsi maldininkai ir iš kitų baltų kraštų. Dažnai kulto pastatų liekanų randama ant [[piliakalnis\|piliakalnių]]. Iš likusių pusračiu išdėstytų akmenų, duobelių, kur kažkada stovėjo statmeni stulpai, galima spręsti apie ovalo formos pastatus. Apie 0,5 m pločio duobutė, kurioje buvo degėsių, apdegusių akmenų, primena židinį arba aukurą. == Šaltiniai == Žemaičių maldos vietos vadintos žynyčiomis. [[Janas Dlugošas\|J. Dlugošo]] duomenimis jų buvo keturios: [[Palanga\|Palangoje]] ant Birutės kalno, prie [[Nemunas\|Nemuno]] ir [[Dubysa\|Dubysos]] santakos, prie [[Nevėžis\|Nevėžio]] ir ant [[Šatrijos kalnas\|Šatrijos kalno]]. Žynyčios stovėjo ant kalnų ir piliakalnių. Jose stovėjo dievų [[stabas\|stabai]], o ąžuolo malkomis kūrenama [[amžinoji ugnis]], kurią saugojo [[žynys\|žyniai]], kad ši neužgestų, nes kitaip saugotojas turėjęs mirti. {{išn}} Kunigaikščiui [[Jogaila]]i priėmus [[krikščionybė\|krikščionybę]], pradėtos griauti lietuvių šventyklos, iškirtinėjami [[šventoji giraitė\|šventi miškai]], griaunami aukurai, naikinami dievų stabai. Jogaila tik ant Birutės kalno paliko trejus metus nesugriautą ugnies deivės [[Praurimė]]s aukurą dėl to, kad gyveno ir iki mirties savo dievus garbino kunigaikščio [[Kęstutis\|Kęstučio]] žmona ir [[Vytautas\|Vytauto]] motina. --> {{Commons\|Temple}}

Šventykla: Skirtumas tarp puslapio versijų