14:59, 4 vasario 2018 versija taisyti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 270 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		20:40, 4 vasario 2018 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 466 keitimai beviltiško straipsnio tvarkymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{~~Šaltiniai~~tvarkomas}} '''Šventykla''' – statinys, kuriame nuolat vykdomos religinės [[ritualas\|apeigos]]. Skiriasi nuo [[šventvietė\|šventviečių]] - šventomis laikomų vietų, kur apeigos gali būti atliekamos tik retomis progomis, o erdvė nėra pertvarkyta žmogaus. Šventyklos paskirtis, išplanavimas, sandara labai priklauso nuo religinių-kultūrinių pasaulėvaizdžių. Tradiciškai šventyklos planavimas ir įrengimas laikytas šventu darbu, o šventyklų architektūra rėmėsi [[sakralioji geometrija\|sakraliąja geometrija]]. ~~[[Vaizdas:Yggdrasil.jpg\|thumb\|200px\|Skandinavų Pasaulio medis – [[Igdrasilis]]]]~~ ~~[[Vaizdas:Zemaiciu Alka (Samogitian Alka).jpg\|thumb\|200px\|[[Romuva\|Romuviečių]] sueigos vieta, [[Žemaičių alkas]], [[Šventoji (gyvenvietė)\|Šventojoje]].]]~~ Tūkstantmečių bėgyje šventyklos atliko ne tik religinę bet ir visuomeninę paskirtį (sambūrių, švenčių vieta, daug šventyklų statytos kaip paminklai). Aplink šventyklas dažnai kurdavosi miestai, jų architektūra nulemdavo ir miesto architektūrą.<ref>Архитектура: иллюстрированный справочник, 2005</ref> '''Šventykla''' – kulto ir apeigų vieta. Seniausios šventyklos buvo statomos apskritimo formos. Centre statomas stulpas, simbolizavęs pasaulio centrą ir jungiantis tris [[visata\|visatos]] dalis – dangų, žemę ir požemius. == Simbolika == [[Apskritimas\|Apskritimą]] sakraline figūra laikė visos [[indoeuropiečiai\|indoeuropiečių]] tautos, taip pat ir [[baltai]]. Apskritimas, ratas, pusratis siejami su mitologinio pasaulio, neturinčio nei pradžios, nei pabaigos, sąvoka, kosmologiniu pasaulio modelio [[archetipas\|archetipu]]. Apskritimas gretinamas su vainiku, žiedu. Simboline prasme šventykla yra tobulojo pasaulio atvaizdas (''[[imago mundi]]''), žemiškasis dangiškojo archetipo įsikūnijimas, [[dievybė]]s nužengimo žemėn vieta ("Dievo namai"), visų erdvių sankirtos vieta ([[pasaulio ašis]]). Šventykla simboliškai laikoma aukščiausia apylinkių vieta, [[pasaulio centras\|pasaulio centru]]. Daugelyje tradicijų šventykla yra ryškiausias apylinkių pastatas - įrengtas ant kalno, kalvos arba savo aukščiu viršijantis kitus statinius. Dažnai šventykla būna laiptuota (pvz., Mezoamerikoje, Mesopotamijoje, budistiniuose kraštuose) - taip atspindimas metafizinis pakilimas į dieviškąjį lygmenį ([[teurgija]]); kitur šventyklų vertikalė išreiškiama aukštais bokštais, plačiais kupolais. Urve ar oloje įrengta šventykla simbolizuoja sugrįžimą į pasaulio vidurį, į atgimimo įsčias, į savastį. Apskritimas arba skritulys [[lietuviai\|lietuvių]] liaudies dailėje dažnai buvo su įrašytais viduje 3, 4, 6, 8 stipinais. Tai tolygu šviesai, dievybei. Toks apskritimas saugotas dieviškųjų dvynių, [[žaltys (mitologija)\|žalčių]], paukščių. Kartais apskritimo centre vaizduojamas dievybės veidas. Šventyklos būna įvairių formų - ypač dažnos apskritos: [[apskritimas]], ratas, pusratis siejami su mitologinio pasaulio, neturinčio nei pradžios, nei pabaigos, sąvoka, kosmologiniu pasaulio modelio [[archetipas\|archetipu]]. Apskritimas gretinamas su vainiku, žiedu, daugelyje tradicijų laikomas dieviškosios tobulybės simboliu. Trikampio plano šventykla išreiškia trejopą dieviškumo prigimtį (trejybę), kvadratinė šventykla išreiškia visatos tvarumą, darną, užbaigtumą. Šventyklos viduje dažnai būna tamsu arba tvyro prietema - laikoma, kad [[tamsa]] išreiškia dvasios šviesos ieškojimą; tuo pačiu, šventykla yra [[Dievų Motina\|Deivės-Motinos]] įsčios, kuriose užgimsta dvasinio atgimimo šviesa.<ref>Надя Жюльен. ''Словарь символов: Иллюстрированный справочник.'' Перевод с французского. 2-е издание. Челябинск: Урал LTD, 2000.</ref> Stulpas reiškė [[Pasaulio medis\|Pasaulio medį]], mitologiniu požiūriu perteikiantį universalią [[Visata\|Visatos]] koncepciją – Visatos atsiradimas iš vandens, dumblo ir miglų chaoso. Jis konstruotas kosmologinių vaizdinių pagrindu įvairių tautosakos žanrų tekstuose, vaizduojamame mene, paminkluose, [[apeigos]]e ir kt. Pasaulio stulpo, arba Pasaulio medžio vaizdas išsilaikė daugelį šimtmečių ne tik [[Eurazija\|Eurazijoje]], bet ir kituose žemynuose, ypač [[Amerika\|Amerikoje]], [[Australija\|Australijoje]]. == Pasaulio šventyklos == Senovės romėnų šventykla vadinta ''templum'' Vėlesnių laikų šventyklos buvo ovalios arba keturkampės. M. Strijkovskis mini keturkampę [[Vilnius\|Vilniaus]] šventyklą, stovėjusią Antakalnyje, dabartinės šv. Petro ir Povilo bažnyčios vietoje. Pagal jį tai buvusi visų senovės lietuvių dievų šventykla, tačiau anot [[Teodoras Narbutas\|T. Narbuto]] – ten stovėjo [[Milda\|Mildos]] šventykla.▼ ▲<!-- Vėlesnių laikų šventyklos buvo ovalios arba keturkampės. M. Strijkovskis mini keturkampę [[Vilnius\|Vilniaus]] šventyklą, stovėjusią Antakalnyje, dabartinės šv. Petro ir Povilo bažnyčios vietoje. Pagal jį tai buvusi visų senovės lietuvių dievų šventykla, tačiau anot [[Teodoras Narbutas\|T. Narbuto]] – ten stovėjo [[Milda\|Mildos]] šventykla. Svarbiausia šventenybė buvo [[ugnis]], kurią vadindavo amžinąja ugnimi. [[Aukuras\|Aukure]] ugnis buvo kūrenama [[ąžuolas\|ąžuolinėmis]] malkomis, kad neužgestų, ją saugojo žyniai. Joje buvo aukojamos aukos dievams. eilutė 20 ⟶ 29: Žemaičių maldos vietos vadintos žynyčiomis. [[Janas Dlugošas\|J. Dlugošo]] duomenimis jų buvo keturios: [[Palanga\|Palangoje]] ant Birutės kalno, prie [[Nemunas\|Nemuno]] ir [[Dubysa\|Dubysos]] santakos, prie [[Nevėžis\|Nevėžio]] ir ant [[Šatrijos kalnas\|Šatrijos kalno]]. Žynyčios stovėjo ant kalnų ir piliakalnių. Jose stovėjo dievų [[stabas\|stabai]], o ąžuolo malkomis kūrenama [[amžinoji ugnis]], kurią saugojo [[žynys\|žyniai]], kad ši neužgestų, nes kitaip saugotojas turėjęs mirti. Kunigaikščiui [[Jogaila]]i priėmus [[krikščionybė\|krikščionybę]], pradėtos griauti lietuvių šventyklos, iškirtinėjami [[šventoji giraitė\|šventi miškai]], griaunami aukurai, naikinami dievų stabai. Jogaila tik ant Birutės kalno paliko trejus metus nesugriautą ugnies deivės [[Praurimė]]s aukurą dėl to, kad gyveno ir iki mirties savo dievus garbino kunigaikščio [[Kęstutis\|Kęstučio]] žmona ir [[Vytautas\|Vytauto]] motina. --> {{Commons\|Temple}} [[Kategorija:Šventyklos\| ]]

Šventykla: Skirtumas tarp puslapio versijų