Saulės sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
+ skyrelis |
||
Eilutė 14:
Saulės sistemą gaubia nedidelės energijos, [[elektros krūvis|elektros krūvį]] turinčių [[elementarioji dalelė|elementariųjų dalelių]] debesis, sukuriamas [[Saulės vėjas|Saulės vėjo]] ([[heliosfera]]). Ribos, ties kuriomis šio vėjo spaudimas susilygina su tarpžvaigždinių dalelių sukuriamu spaudimu (vadinamoji [[heliopauzė]]), laikomos galutinėmis Saulės sistemos ribomis. Jas yra eksperimentiškai nustatę „[[Voyager 1]]“ (85 [[Astronominis vienetas|astronominiai vienetai]], AU) ir „[[Voyager 2]]“ (76 astronominiai vienetai, AU) automatiniai laivai. Skirtingi atstumai rodo, jog debesies forma nėra taisyklinga. Manoma, jog ją formuoja Saulės judėjimas aplink [[Galaktikos centras|Galaktikos centrą]] – Saulės judėjimo kryptimi heliosfera yra suspaudžiama.
== Saulės sistemos padėtis galaktikoje ==
Saulės sistema priklauso spiralinei [[Paukščių Takas|Paukščių Tako galaktikai]], yra jos [[Oriono vija|Oriono vijos]] vidinėje pusėje. [[Saulė]] yra 8,5 [[parsekas|kpc]] atstumu nuo galaktikos centro (kitais vertinimais, ji gali būti 7 kpc ar 8,7 kpc atstumu) ir 5−30 kpc atstumu nuo galaktikos disko centrinės plokštumos.<ref>''Encyclopedia of the Solar System'', 3 leid. Elsevier, 2014, ISBN-10: 0124158455, p. 25</ref> Galaktikos diskas Saulės srityje sukasi apie 220 km/s greičiu (LSR) ir Saulės sistemos greitis yra dar apie 17−22 km/s greitesnis.<ref>''Encyclopedia of the Solar System'', 3 leid. Elsevier, 2014, ISBN-10: 0124158455, p. 26</ref> [[Geltonoji nykštukė|G tipo]] žvaigždės paprastai juda 40−45 km/s greičiau už LSR ir kodėl Saulė yra lėtesnė, nežinoma. Dėl greičio skirtumo Saulė apie galaktikos diską sukasi ne apskritimu, o kvazieliptine orbita, kurios ribos svyruoja tarp 8,4 ir 9,5 kpc nuo centro.<ref>''Encyclopedia of the Solar System'', 3 leid. Elsevier, 2014, ISBN-10: 0124158455, p. 26</ref> Aplink galaktikos centrą Saulė apsisuka per 225−250 mln. metų ir šiuo metu ji artėja prie arčiausio galaktikos centrui taško. Saulė juda taško danguje [[Heraklis (žvaigždynas)|Heraklio žvaigždyne]] kryptimi ([[Saulės apeksas]]). Papildomai Saulė juda vertikaliai galaktikos diskui apie 52−74 mln. metų periodu nutoldama nuo galaktikos disko centrinės plokštumos ±49−93 kpc.<ref>''Encyclopedia of the Solar System'', 3 leid. Elsevier, 2014, ISBN-10: 0124158455, p. 26</ref> Šie dydžiai tokie netikslūs, nes nėra įvertintas tamsiosios medžiagos kliekis galaktikoje. Saulės sistema kirto galaktikos disko centrinę plokštumą prieš 2−3 mln. metų ir juda galaktikos „šiaurės“ kryptimi. Saulės kelias vertikalioje plokštumoje atrodytų kaip bangavimo kreivė.
Artimiausia Saulei žvaigždė yra [[Kentauro proksima]], esanti apie 1,3 [[parsekas|pc]] atstumu nuo Saulės ir 10 kart mažiau masyvi (0,1 <math>M_\odot</math>).<ref>''Encyclopedia of the Solar System'', 3 leid. Elsevier, 2014, ISBN-10: 0124158455, p. 26</ref> Ji yra nutolusi apie 0,06 pc nuo dvinarės [[Kentauro alfa|Kentauro alfos]] žvaigždės, aplink kurią sukasi. Ketvirta arčiausia Saulei yra [[raudonoji nykštukė]] [[Barnardo žvaigždė]], kuri yra 1,83 pc atstumu ir artėja link Saulės. Iš artimiausių Saulei žvaigždžių ryškiausia yra [[Sirijus]] (2<math>M_\odot</math>, dvinarė žvaigždė), esantis 2,6 pc atstumu.<ref>''Encyclopedia of the Solar System'', 3 leid. Elsevier, 2014, ISBN-10: 0124158455, p. 26</ref> Saulės sistemos kaimynystė yra reta žvaigždėmis, jų skaičius yra 0,11/pc<sup>3</sup>. Ši sritis vadinama Vietiniu burbulu, kurio skersmuo apie 120 pc. Tai besiplečiantis įkaitusios retos plazmos kamuolys, tikriausiai susidaręs praeityje sprogus kelioms supernovoms. Saulė yra šio burbulo pakraštyje ir kartu apie 2−5 pc skermens Vietiniame taržvaigždiniame debesyje, kuris tikriausiai yra buvusios supernovos dujų likučiai.<ref>''Encyclopedia of the Solar System'', 3 leid. Elsevier, 2014, ISBN-10: 0124158455, p. 27</ref>
== Saulės sistemos objektai ==
| |||