Hidrologinis ciklas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 84.32.121.47 (Aptarimas) darytas keitimas 5015215
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Vandens_ciklas.jpg|thumb|500px|right|Vandens apytakos iliustracija]]
'''Hidrologinis ciklas''', taip pat ('''vandens ciklas''', '''vandens apytakos ciklas''', '''ratas) '''  tai nuolatinis [[Vanduo|vandens]] judėjimas [[Žemė]]s [[Hidrosfera|hidrosferoje]], varomas [[SaulėSaulės energija|saulės]]Saulės [[Energija|energijos]].
 
== Apibūdinimas ==
Eilutė 6:
 
== Vandens judėjimo procesai ==
Vanduo juda hidrosferoje įvairių fizinių ir biofizinių procesų dėka, kurie išvardinti žemiau. Didžiausių tūrių apytaka vyksta atmosferos kritulių ir garavimo procesuose, kurie transportuoja 505,000  km³ vandens per metus. [[Upė|Upių]] vanduo transportuoja vidutinį vandens kiekį, o ledo [[sublimacija]]  – santykinai labai mažą kiekį.
 
* Atmosferos [[krituliai]]  – tai atmosferoje atvėsę ir [[kondensacija|sukondensuoti]] vandens garai, krintantys į Žemės paviršių, veikiant Žemės [[Gravitacija|traukos]] jėgai. Dažniausia kritulių forma yra [[lietus]], taip pat [[sniegas]], [[kruša]], [[rūkas]] ([[dulksna]]), [[šerkšnas]] ir [[šlapdriba]]. Kasmet [[Planeta|planetoje]] kritulių forma iškrenta apie 505,000  km³ vandens, 398,000  km³ iš šio kiekio  – virš vandenynų.
 
* [[Kritulių intercepcija]]  – tai kritulių vanduo, kuris sugeriamas [[Augalai|augalų]], ypač [[Miškas|medžių]], [[Lapas|lapų]] ir vėliau išgaruoja į atmosferą, nepasiekęs žemės paviršiaus.
 
* [[Sniego tirpimas]]  – vandens, ištirpus sniegui, nuotėkis.
 
* [[Vandens nuotėkis]] apibūdina įvairius procesus, kuriais vanduo juda [[sausuma]]. Į šią kategoriją įeina ir paviršinis nuotėkis, ir upių nuotėkis. Tekėdamas vanduo gali įsisunkti į [[Dirvožemis|dirvožemį]], išgaruoti, kauptis [[Ežeras|ežeruose]] ir rezervuaruose arba būti panaudojamas žmonių [[Poreikis|reikmėms]].
 
* [[Infiltracija]] yra vandens įsisunkimas iš žemės paviršiaus į [[gruntas|gruntą]], vandeniui virstant [[Dirvožemio drėgnumas|dirvožemio drėgme]] arba požeminiu vandeniu.
 
* [[Požeminio vandens tekėjimas]]   tai vanduo, tekantis po žeme. Jis gali būti sugrąžinamas į paviršių per [[Versmė|šaltinius]] ar [[gręžinys|gręžinius]], arba ilgainiui nutekėti į vandenynus, paprastai paviršiuose, esančiuose žemiau infiltracijos regiono. Požeminis vanduo teka ir pasipildo lėtai, todėl gali likti požeminiuose telkiniuose tūkstančius metų.
 
* [[Garavimas]]   tai vandens virtimas garais, jam judant iš žemės ar kūnų į atmosferą. Pirminis garavimo energijos šaltinis yra [[saulės energija]]. Į garavimo sąvoką dažnai įtraukiama ir augalų [[transpiracija]], abu procesai apibrėžiami bendru terminu [[evapotranspiracija]]. Metinė evapotranspiracija sudaro apytiksliai 505,000  km³ vandens, 434,000  km³ iš kurių išgaruoja virš vandenynų.
 
* [[Sublimacija]]  – procesas, kurio metu vanduo iš kietosios būsenos (sniego arba ledo) tiesiogiai pereina į garus; sudaro sąlyginai nežymią viso judančio vandens dalį.
 
* [[Advekcija]]  – vandens judėjimas atmosferoje (kietu, skysčio ar garų pavidalu) dėl oro masių judėjimo. Šio proceso dėka virš vandenynų išgaravęs vanduo iškrinta virš sausumos.
 
* [[Kondensacija]]  – vandens garų atmosferoje virtimas smulkiais vandens lašais, kurie formuoja debesis ir rūką.
 
== Vandens kiekiai skirtingose ciklo fazėse ==
Kalbant apie vandens ciklą, ''vandens rezervuaru'' arba ''baseinu'' vadinamas vandens kiekis skirtinguose ciklo etapuose. Didžiausias rezervuaras yra visi [[vandenynas|vandenynai]], laikantys apie 97 % [[Žemė]]s vandens. Antroje vietoje pagal vandens apimtis yra [[ledynas|ledynai]]. Visuose gyvuose [[organizmas|organizmuose]] esantis vanduo sudaro labai mažą planetos vandens dalį.
 
{| class="wikitable"
{| border=1
|+
! style="text-align:left" valign="top"| Telkinys || 1 E15 m³|10<sup>6</sup> km³ || valign="top"|%
Eilutė 71:
Vandens rezervuaro ''buvimo laiku'' vadinamas vidutinis atskiros vandens [[molekulė]]s praleistas tame rezervuare laikas ir nusako vandens tame rezervuare „amžių“. Pvz., [[požeminis vanduo]] po žemės paviršiumi gali išbūti daugiau nei 10 tūkst. metų. Ypač senas požeminis vanduo vadinamas ''fosiliniu''.
 
{| class="wikitable"
{| border=1
|+
! style="text-align:left" | Telkinys || Vidutinis buvimo laikas
Eilutė 104:
 
== Vandens ciklo pokyčiai ==
Per paskutinį [[Amžius|šimtmetį]] garavimo ir kritulių padaugėjo, todėl hidrologinis ciklas tapo intensyvesnis. Tai natūrali [[Visuotinis atšilimas|visuotinio atšilimo]] pasekmė, nes aukštesnės [[Temperatūra|temperatūros]] skatina garavimą.
 
Kitas hidrologinio ciklo pokyčių pavyzdys  – [[ledynų atsitraukimas]], kai iš kritulių tiekiamo vandens neužtenka papildyti tirpimo arba sublimacijos būdu prarasto ledo. Dabartinis [[ledynų atsitraukimas]] [[Pasaulis|pasaulyje]] registruojamas nuo [[1850]]  m.
 
== Žmogaus įtaka vandens ciklui ==
Vandens ciklo pokyčiams įtaką daro ir žmogaus [[veikla]]: [[žemės ūkis]], atmosferos sudėties keitimas, [[Užtvanka|užtvankų]] statyba, [[Miškas|miškų]] kirtimas ar sodinimas, požeminio vandens pašalinimas [[Šulinys|šulinių]] pagalba, upių vandens naudojimas, [[urbanizacija]].
 
== Vandens ciklo įtaka klimatui ==
Eilutė 116:
 
== Vandens ciklo įtaka biogeocheminiams procesams ==
Nors vandens ciklas pats savaime yra [[biogeocheminis ciklas]], nuo jo taip pat priklauso ir kiti biogeocheminiai procesai, kaip [[anglies ciklas]]. [[Vandens nuotėkis]] perneša [[erozija|erozijos]] produktus ir [[dirvožemis|dirvožemyje]] esančius neorganinius junginius iš sausumos į vandens telkinius. Pvz., vandenynų [[druskingumas]] yra įtakotas ištirpusių [[druska|druskų]] erozijos ir pernešimo iš žemės.
 
{{Commons|Category:Water cycle|no=T}}
 
 
[[Kategorija:Hidrologija]]