22:29, 1 spalio 2013 versija taisyti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 533 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		19:37, 28 sausio 2018 versija taisyti anuliuoti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 310 keitimai S "Stupa" keičiama į "stūpa". Kitas pakeitimas →
Eilutė 31: Dėl to, kad Kušanai valdė [[šilko kelias\|šilko kelią]], Kaniškos valstybė ekonomiškai klestėjo. Jo valdymo laikotarpiu gamintos monetos su valdovo atvaizdu vienoje pusėje ir kokia nors dievybe (graikų, indų, persų, budistine) kitoje pusėje. Užrašai buvo baktrų kalba (graikų raštu). Nors Kaniška buvo palankus visoms religijoms, jis laikomas svarbiu [[budizmas\|budizmo]] skleidėju. [[Kašmyras\|Kašmyre]] jis surengė 4-ąjį budistų susirinkimą, rėmė graiko-budistinio meno sklaidą (vad. Gandharos-Mathuros stilius). Jam valdant Purušpuroje pastatyta [[Kaniškos ~~stupa~~stūpa]]. Kinų piligrimų šaltiniuose ji aprašyta kaip aukščiausia visoje Indijoje, siekianti iki 200 m aukščio. Taip pat rastas relikvijorius, kuriame, pasak tradicijos, yra Budos palaikai. Kaniškos valdymo laikais baktrų kalba parašytas [[Rabatako įrašas]] – labai svarbus šaltinis apie Kušanų geneologiją ir valstybės ribas. Budistinėje tradicijoje laikoma, kad Kaniška buvęs nuožmiu ir negailestingu valdovu, bet atsivertęs į budizmą tapęs atsidavusiu [[dharma\|dharmos]] sekėju. Kartu su [[Ašoka]], [[Meandras I\|Meandru I]] ir [[Harša]], Kaniška laikomas vienu iš didžiųjų budistų karalių. Pasakojama legenda, kad pats [[Buda]] išpranašavęs Kaniškos atėjimą. Dėl Kušanų įsiveržimo į [[Rytų Turkestanas\|Rytų Turkestaną]], prasidėjo budizmo plitimas į Kiniją ir Vidurinę Aziją.

Kaniška: Skirtumas tarp puslapio versijų