Indijos kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Indų [[architektūra]] savo poveikiu ir formų turtingumu Azijoje užima centrinę vietą. Jos įtaka siekia [[Indonezija|Indonezijos]] salas, [[Kinija (regionas)|Kiniją]], [[Korėja|Korėją]] ir net [[Japonija|Japoniją]]. Indų architektūrą lėmė trys pagrindinės krašto religijos, sudarydamos savitus stilius. Budizmo stilius labiausiai reiškėsi Indijos šiaurėje ir [[Šri Lanka|Ceilone]] [[250 m. pr. m. e.]] – [[750]] m. e. laikotarpyje. Šiam stiliui būdingi trejopi statiniai – [[stupastūpa|stuposstūpos]], savotiškai aptverti [[piliakalnis|piliakalniai]], ypač garsi [[Bhopalas|Bhopalo]] valstijoje [[Sančio stupastūpa]] su būdingais vartais, papuoštais akmenyje iškaltu ornamentu, atkartojančių medžiui būdingą vartų konstrukciją; [[čaitijai]], uolose iškaltos milžiniškos šventyklos, kurios dažnai turėjo masyviomis kolonomis atskirtus šoninius praėjimus ir savo planu bei forma primena romanų stiliaus bažnyčias, [[Karlio šventykla]] yra būdinga savo lubų skliautu, iškaltoje uoloje pamėgdžiojančiu medžių rąstus, šventyklą apšviečia milžiniška pasagos formos anga, drauge su įeiga apjungta puošniu ornamentu; viharos, budistų vienuolynai, apjungę kelis pastatus su centrinėje vietoje pastatyta šventykla. Džainizmo stilius gyviausiai reiškėsi [[1000]]–[[1300]] mūsų eros metais, bet vėlesnės jo atmainos taip pat buvo paplitę po visą Indiją. Džainistinėms šventykloms buvo būdinga, kad jos turėjo įėjimo kiemus (ar specialiai išplėstas patalpas prieš įėjimą) ir kryžiaus formos planą, pridengtą užlaidinio skliauto, užleidžiant pagal perimetrą kiekvieną horizontalią plytų eilę iki perdengiamas visas plotas. Tuo būdu virš šventyklos susidarydavo [[bokštas (statinys)|bokštas]], kuriam buvo suteikiamos įvairios formos ([[piramidė]]s, meliono, svogūno). Ypatingas dėmesys buvo skiriamas pastato padėtį ir išvaizdą suderinti su gamtovaizdžiu. Viena iš puošniausių yra [[Dilivaros šventykla]] ties [[Abu]], pastatyta iš balto [[marmuras|marmuro]] granito uolų aplinkoje. Tobuliausiu šio stiliaus paminklu laikoma [[Ranpuro šventykla]] netoli Sadario Brahanizmo arba induizmo stilius reiškėsi įvairiais laikotarpiais ir skirtingose vietose. Visoms jo atžaloms yra būdingas bokštas [[vimana]], nors jo planas ir siluetas įvairuoja. Šiaurės Indijoje šio stiliaus žymiausi statiniai yra [[Orisos šventykla]] ([[XI amžius|XI a.]]), [[Juodoji Pagoda]] [[Kanarkas|Kanarako]] mieste ([[IX amžius|IX a.]]), Kandarija Mahadeo šventykla Kandžiurago mieste ([[X amžius|X a.]]). Vadinamam čakukjan stiliui, besireiškusiam centrinėje Indijoje, [[1000]]–[[1300]] m., atstovauja Umbero ([[XI amžius|XI a.]]) ir Bailaro ([[XII amžius|XII a.]]) šventyklos. Dravidų stilių, besireiškusį pietinėje Indijoje [[1350]]–[[1750]] m. charakterizuoja prieš šventyklas statyti vartai (gopūram) savo kompozicija priemena egiptiečių kolunuotus prieangius. Būdinga savo vartais [[Maduros šventykla]] ([[1623]] m.). Įdomi [[Tandžorės šventykla]] su trylikos aukštų bokštais.