|
'''Sociopatija''' – [[psichikos sutrikimas]], moralinispasireiškiantis moraliniu ir socialinissocialiniu nepilnavertiškumas,abejingumu dažnaiar apibrėžiamas,atsainumu. Dažnai apibrėžiama kaip [[Empatija|empatijos]] priešingybė, [[sąžinėSąžiningumas|sąžinės]]s (Superegosuperego) nebuvimastrūkumas.<br>
Sociopatija neretaiKartais lyginama su [[Silpnaprotystė|silpnaprotyste]], tačiau skirtingai nuo pastarosios , reiškia ne [[intelektas|intelekto]], o [[Empatija|empatijos ]] trūkumą, nesugebėjimą įvertinti kitųar žmoniųatsižvelgti į kitų (kartais – net savo) [[mintis |minčių]], norųnorus, [[jausmai| jausmųjausmus]]. Antisocialus ar net nusikalstamas sociopatų elgesys dažniausiai susijęskyla ne sudėl jausmaisnegatyvių ([[pyktis|pykčiu]],jausmų [[neapykanta]],kitų [[kerštas|keršto]]asmenų troškimu ar pan.)atžvilgiu, o sudėl nesugebėjimujų pažvelgti į kitus žmones,vertinimo kaip į mąstančias, jaučiančias būtybes. Sociopatams aplinkiniai žmonės panašūs į negyvus daiktus (lėles)daiktų, kuriais galima laisvai manipuliuoti , siekiant savųsavo tikslų. ▼
Dalimi atvejų sociopatai sugeba adaptuotis [[visuomenė]]je remdamiesi logine vertybių sistema, gauta auklėjant. Tokiu atveju sociopatas gali suprasti, kad moralus elgesys bei visuomenės normų laikymasis jam yra naudingas. Kartais dalinis prisitaikymas galimas dėl [[baimė]]s būti nubaustam (baudžiančia jėga tampa [[valstybė]], [[tėvai]] ar kiti autoritetai).
▲Sociopatija neretai lyginama su [[Silpnaprotystė|silpnaprotyste]], skirtingai nuo pastarosios, reiškia ne [[intelektas|intelekto]], o [[Empatija|empatijos]] trūkumą, nesugebėjimą įvertinti kitų žmonių (kartais – net savo) [[mintis|minčių]], norų, [[jausmai|jausmų]]. Antisocialus ar nusikalstamas sociopatų elgesys dažniausiai susijęs ne su jausmais ([[pyktis|pykčiu]], [[neapykanta]], [[kerštas|keršto]] troškimu ar pan.), o su nesugebėjimu pažvelgti į kitus žmones, kaip į mąstančias, jaučiančias būtybes. Sociopatams aplinkiniai žmonės panašūs į negyvus daiktus (lėles), kuriais galima manipuliuoti, siekiant savų tikslų.
Dalimi atvejų sociopatai sugeba adaptuotis [[visuomenė]]je, remdamiesi ne moraline, o logine vertybių sistema, gauta auklėjant: tokiu atveju sociopatas gali suprasti, kad moralus elgesys, visuomenės normų laikymasis jam yra naudingas. Kai kuriais atvejais, dalinis prisitaikymas galimas dėl [[baimė]]s būti nubaustam (baudžiančia jėga tampa [[valstybė]], [[tėvai]] ar kiti autoritetai). Dalis psichiatrų abejoja, ar sociopatija yra išgydoma, kartais daromos prielaidos, kad ji gali būti įgimta arba susijusi su [[galvos smegenys|smegenų]] traumomis,. tačiau, bent jau dalimi atvejų,Kartais dalinė sociopatija atsiranda dėl itin netinkamo [[auklėjimas|auklėjimo]] ankstyvoje [[vaikystė]]je – tokiu atveju, ją išgalima dalies galimadalinai pagydytiišgydyti [[pedagogika|pedagoginėmis]] ir [[psichoterapija|psichoterapinėmis]] priemonėmis.
[[Kategorija:Klinikinė psichologija]]
|
