Nesavastingumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Daugumos Budistų nesavasties požiūris atspindi suprastimą, kad ilgalailis esminis pagrindas neegzistuoja jokioje būtybėje - nėra visiškos-sielos, gyvybiškai svarbios esencijos, nėra jokio nemirtingo pagrindo. Bet dalis budistų ypač iš Mayahana budizmo, tokie kaip Jonangpa ir Tathagatagarbha, mano, kad yra Esminis Pats nepriklausantis nuo laikinų skausmą-sukeliančių skandhų. Jie mano, kad toks Esminis Pats yra transcendentinis, viską-prasismelkiantis Pats.

 

Kai kuriuose [[Mahajana]] tekstuose, yra priimtas šiek tiek skirtingas požiūris apie nesavastingumą. Theravadoje (hinajanoje) nesavastingumo nagrinėjimas apsiriboja asmens savianalize; Mahajanoje nagrinėjamos visos priklausomai atsirandančios dharmos, o pati laisvė nuo savasties (skr. svabhāva) čia vadinama šūnijata (skr. šūnyatā), arba tuštuma, niekuma.