Hermann Hesse: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 38:
== Gyvenimas ir kūryba ==
Keletą metų pasimokęs gimnazijoje, jis perėjo į [[Maulbrono vienuolynas|Maulbrono vienuolyne]] įsikūrusią [[evangelikai|evangelikų]] teologijos seminariją, tačiau čia ištvėrė tik vienerius metus. Hermannas pabėgo iš vienuolyno, po mėginimo nusižudyti buvo gydomas ligoninėje. Pabandęs ir metęs mokslus pas laikrodžių fabriko mechaniką, jis pradėjo mokytis knygų pardavėjo amato [[Tiubingenas|Tiubingene]]. Besimokydamas vakarais labai daug skaitė romantikų kūrinių, be to, pats bandė rašyti. Pirmieji H. Hesses eilėraščiai išspausdinami žurnale "Deutsches Dicterheim". 1898 metų rudenį pasirodė jo pirmoji eilėrasčių knyga "[[Romantinės dainos]]", po metų antroji – "Valanda po vidurnakčio". Netrukus jis persikėlė į [[Bazelis|Bazelį]] ir dirbo knygyne bei antikvariate, retkarčiais keliaudavo po Šveicariją, nuvykdavo į [[Italija|Italiją]]. Apsakymas [[Pėteris Kamencindas]] susilaukė pirmos didelės literatūrinės sėkmės ir suteikė galimybę pradėti laisvo rašytojo gyvenimą. [[1905]] m. jis vedė bazelietę Mariją Bernuli ir kelerius metus su ja gyveno [[Gajenhofenas|Gajenhofene]] prie Bodeno ežero. Su ja susilaukė trijų sūnų. Vėliau Hesė vedė dar du kartus. Gyvenant Gajenhofene rašytoją greitai aplankė sėkmė ir visuotinis pripažinimas.
Romanas "[[Po ratu]]", pasakojantis tragišką mokinio istoriją, buvo daug kartų išleistas. Būdamas kritišku ano laiko literatūros stebėtoju, jis reguliariai įvairiems laikraščiams ir žurnalams rašė recenzijas, o [[1907]]–[[1912]] metais buvo vienas liberalaus ir demokratinio žurnalo "Marz" leidėjų. Tuo laikotarpiu parašo apsakymų rinktines "Šiapus" ir "Kaimynas" bei romaną "Gertrūda".
Grįžęs iš kelionės po [[Indija|Indiją]], jis [[1911]] m. su šeima persikėlė į [[Bernas|Berną]]. Išleidžiamas romanas "Roshaldė". Prasidėjus I Pasauliniam karui, be rašytojo darbo užsiėmė visuomenine veikla ir [[1914]]–[[1919]] metais rūpinosi vokiečių karo belaisvių globa. Po to, kai jis antišovinistinį straipnį "O draugai, ne tie tonai" [[1914]] m. išspausdino laikraštyje "Neue Zurcher Zeitung", vokiečių spaudoje pasipylė pikti įžeidinėjimai. Dėl šio ir kitų politinių straipsnių vokiečių spaudoje jis vadinamas "tipu be tėvynės". 1916 metais, mirus H. Hesses tėvui, rašytoją ištinka gili krizė, jis daug laiko praleidžia gydydamasis sanatorijoje, taikomas psichoterapijos metodas – pokalbiai su Jozefu Langu – Karlo Gustavo Jungo mokiniu.
| |||