Auguste Rodin: Skirtumas tarp puslapio versijų

45 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S
nėra keitimo aprašymo
(n.)
SNo edit summary
 
== Biografija ==
 
Rodenas mokėsi Dekoratyvinio meno mokykloje Paryžiuje [[1854]]–[[1857]] m. (pas [[Jean-Baptiste Carpeaux|Žaną Batistą Karpo]]), vėliau ([[1864]] m.) – pas [[Antoine-Louis Barye|Antuaną Lui Bari]]. Rodenas nebuvo priimtas į [[Paryžiaus Dailės mokykla|Dailės mokyklą]] Paryžiuje, nors bandė stoti į ją net 3 kartus, todėl dirbo Sevrė (''Sèvres'') manufaktūroje, dekoravo pastatus. [[1862]] m. užsidarė į Palaimintojo Sakramento kongregacijos vienuolyną, bet vienuolyno vyresniojo, žymaus dvasininko [[Peter Julian Eymard|Petro Žuliano Eimaro]] buvo paragintas tobulinti savo menininko talentą. [[1864]]–[[1870]] m. dirbo skulptoriaus [[Albert-Ernest Carrier-Belleuse|Albero Ernesto Karjė-Beliozo]] dirbtuvėse asistentu. Vėliau Rodenas gyveno [[Belgija|Belgijoje]] (1872–1874 m.), [[Londonas|Londone]] (1881–1882 m.), keliavo po [[Italija|Italiją]] (1876 m.), nuo 1894 m. gyveno [[Medonas|Medone]], o 1907 m. persikėlė į Paryžių.
 
== Kūryba ==
Ogiustas Rodenas rėmėsi renesanso ([[Mikelandželas|Mikelandželo]], [[Donatelas|Donatelo]]), baroko skulptorių darbais, vėliau atsirandajo kūryboje pastebima [[simbolizmas|simbolizmo]] įtakosįtaka. Rodeno kūryba buvo gausiai kritikuojama to meto Prancūzijos akademikų, peiktas jo darbų tikroviškumas. Vėliau požiūris į jo kūrybą pagerėjo, Rodenas gavo valstybinių užsakymų. Nuo [[1880]] m. iki pat mirties kūrė užsakytą darbą „Pragaro vartai“, bet baigti nespėjo.
 
Ogiustas Rodenas rėmėsi renesanso ([[Mikelandželas|Mikelandželo]], [[Donatelas|Donatelo]]), baroko skulptorių darbais, vėliau atsiranda simbolizmo įtakos. Rodeno kūryba buvo gausiai kritikuojama to meto Prancūzijos akademikų, peiktas jo darbų tikroviškumas. Vėliau požiūris į jo kūrybą pagerėjo, Rodenas gavo valstybinių užsakymų. Nuo [[1880]] m. iki pat mirties kūrė užsakytą darbą „Pragaro vartai“, bet baigti nespėjo.
 
Kūrybai būdinga tiems laikams novatoriška modeliuotė: nelygus paviršius, jo įvairūs efektai, fragmentavimas, neišbaigtumas, žemas pjedestalas. Kūriniai išsiskiria stulbinančia jėga ir tikroviškumu, jie kupini kančios, vidinės įtampos, nerimo; kurdamas portretus Ogiustas Rodenas siekė suteikti gyvybingumo, pagauti kūno judesį. Jo kūrybai būdingas ir ryškus erotiškumas, aistra bei grožis.
 
Rodenas laikomas vienu iš [[impresionizmas|impresionizmo]] skultpūrojeskulptūroje pradininkų – jo kūryba sugeba perteikti lėto ir kankinančio formos gimimo iš stichiškos, amorfiškos materijos įspūdį; tasai gimimas yra tarsi „dvasinis proveržis“. Priešingai nei impresionistai dailininkai, Rodenas visada savo kūrybą vertino metafiziškai, taikėsi į antlaikiškus, bendražmogiškus siužetus. Tuo pačiu, jis visada išlaikė formos nuspėjamumą, išskirtinį dėmesį skyrė jos faktūriniam apčiuopiamumui, kurį laikė priemone vaizdo užaštrinimui.<ref>{{BSE|XXII|Роден Рене Франсуа Огюст}}</ref>
[[1877]] m. Rodenas susidomėjo gotikinėmis katedromis ir skulptūra, parašė ir iliustravo knygą „Prancūzijos katedros“ (''Les Cathédrales de France'', išleista 1914 m.).
16 389

pakeitimai