Kalendorius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pataisyta neveikianti nuoroda. (Pašalinta nuoroda vedanti į jokios svetainės neaptarnaujantį domeną)
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 51:
1915.11.15 visoje Lietuvoje vėl įvestas Grigaliaus kalendorius.
 
LDK XII-XVI a. dokumentuose vartojami romėniški mėnesių vardai; VI a. pab. ir vėlesniuose dokumentuose vis dažniau vartojami lietuviški mėnesių vardai. Jie susiję su gamtos reiškiniais, darbais, šventėmis. Gretimi mėnesiai dažnai vadinti tais pačiais vardais (pvz., sausisausis dar vadintas vasariu arba gruodžiu); tai susiję su tuo, kad, skaičiuojant laiką pagal Mėnulio ir Saulės kalendorių, per 3 metus susidaro >30 dienų (beveik mėnesio) skirtumas. XIX a. Saulės kalendoriaus mėnesiai įgijo dabartinius vardus; su gamtos reiškiniais siejasi sausis, vasaris, kovas, balandis , gegužė, liepa, lapkritis, gruodis, su žemdirbyste - birželis, rugpjūtis, rugsėjis, spalis. Senovinė lietuvių savaitė, kaip rodo kalendorinės dienos, turėjo 9 dienas. 7 dienų savaitė atsirado vėliau, suskirsčius Mėnulio (sinodinį) mėnesį į ketvirčius (pagal Mėnulio svarb. fazių - jaunaties, priešpilnio, pilnaties ir delčios trukmę)
 
Kad Lietuvoje naudotasi Mėnulio kalendoriumi, rodo Mėnulio fazių kaitos ženklai ant paleolito ir neolito dirbinių (įrankių, indų). Liaudiškas XIII-XIV amžiaus kalendorius yra metalinė lazda, rasta XVII a. pab. prie Strėvos upės (šią lazdą 1864 aprašė