Dangus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 16:
Žodis ''dangus'' kilęs nuo ''dengti'' – tradicinėje indoeuropiečių pasaulėžiūroje dangus įsivaizduotas kaip akmeninis skliautas, kuriuo rieda Saulės vežimas. Giedro dangaus švytėjimas indoeuropiečių vadintas šaknies *''dei-'' vediniais, iš kurių kilę lietuvių žodžiai ''dievas, diena''. Plg. senovės indų dievybę [[Djausas|Djausą]] (''Dyaus''), kuris reiškė tiek dangų, tiek dienos šviesą, tiek dievą.
==Dangaus mėlynumas==
Giedras dangus Saulės šviesoje matomas mėlynu dėl šviesos išsklaidymo atmosferoje. Regimoji Saulės šviesa, skrosdama atmosferą, sąveikauja su deguonies ir azoto molekulėmis, kurios yra mažesnės nei regimosios šviesos bangų ilgis, todėl jos efektyviau išsklaido trumpesnes bangas, o ilgesnės lengviau jas praeina. Tokiu būdu violetinės, mėlynos ir žalios spalvos bangos lengviau išsklaidomos, o raudonos, geltonos ir oranžinės − sunkiau. Mėlynos spalvos bangos išsklaidomos 16 kartų efektyviau nei raudonos, todėl jos ateina į žmogaus akies tinklainę iš įvairių pusių, kai geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos spinduliai matomi einantys iš Saulės. Kitų dalelių buvimas atmosferoje kitaip išsklaido šviesą, todėl esant smulkiems vandens lašeliams matomi debesys ir rūkas, dėl aerozolių lašelių [[smogas]] yra rudos spalvos. Vandenynų ir jūrų vanduo atspindi atmosferoje išsklaidytą šviesą, kuri dažniausiai būna mėlyna, tačiau prie krantų esant daug paviršiuje plūduriuojančių suspenduotų nuosėdų ir organinių dalelių atspindėtos šviesos bangos pailgėja į žalios spalvos spektro dalį.<ref>Kusky, Timothy M. ''Encyclopedia of Earth Science''. Infobase Publishing, 2014, p. 129</ref>
==Išnašos==
{{Ref}}
{{commonscat|Sky}}
| |||