Saulės sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Solar sys2.jpg|thumb|320px|Saulės sistema]]
[[Vaizdas:Planets and sun size comparison.jpg|thumb|right|280px| Saulės ir jos planetų palyginamieji dydžiai]]
'''Saulės sistemą''' sudaro centrinis jos kūnas [[Saulė]] ir aplink ją skriejantys įvairūs kosminiai kūnai: 8 [[Planeta|planetos]] ir 5 [[nykštukinė planeta|nykštukinės planetos]] su savo [[palydovas|palydovais]], [[asteroidai]], [[kometos|kometoidai]], įvairios tarpplanetinės dulkės bei dujos ir kt. Nors Saulės sistema galima vadinti bet kurią sistemą turinčią vieną arba kelias žvaigždes (saules), šiame straipsnyje „Saulės sistema“ reiškia mūsų Saulės sistemą.
Pagrindiniai Saulės sistemos kūnai (be
▲[[Saulė]]s masė sudaro pagrindinę visos sistemos masės dalį – 99,86 %.
== Saulės sistemos dydis, ribos ==
Kad būtų galima įsivaizduoti Saulės sistemos mastus, sumažinkime ją 10 milijardų kartų ir pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodys [[Planeta|planetos]], kokiu atstumu nuo [[Saulė]]s jos skrietų.
Saulės sistemą gaubia nedidelės energijos, [[elektros krūvis|elektros krūvį]] turinčių [[elementarioji dalelė|elementariųjų dalelių]] debesis, sukuriamas [[Saulės vėjas|Saulės vėjo]] ([[heliosfera]]). Ribos, ties kuriomis šio vėjo spaudimas susilygina su tarpžvaigždinių dalelių sukuriamu spaudimu (vadinamoji [[heliopauzė]]), laikomos galutinėmis Saulės sistemos ribomis. Jas yra eksperimentiškai nustatę „[[Voyager 1]]“ (85 [[Astronominis vienetas|astronominiai vienetai]], AU) ir „[[Voyager 2]]“ (76 astronominiai vienetai, AU) automatiniai laivai. Skirtingi atstumai rodo, jog debesies forma nėra taisyklinga. Manoma, jog ją formuoja Saulės judėjimas aplink [[Galaktikos centras|Galaktikos centrą]] – Saulės judėjimo kryptimi heliosfera yra suspaudžiama.
eilutė 30 ⟶ 31:
Pagal atstumą nuo Saulės objektai išsidėstę (žr. schemas):
# [[Merkurijus (planeta)|Merkurijus]]
# [[Venera (planeta)|Venera]]
# [[Žemė]] ir [[Mėnulis]]
# [[Marsas (planeta)|Marsas]]
# [[Asteroidų žiedas]] su didžiausiu objektu [[Cerera (nykštukinė planeta)|Cerera]] (2−4 AU ribose)
# [[Jupiteris (planeta)|Jupiteris]]
eilutė 43 ⟶ 44:
# [[Orto debesis]] (20 000−100 000 AU ribose)
Didieji Saulės sistemos objektai sukasi aplink Saulę beveik vienoje plokštumoje ir elipsėmis, labai artimomis apskritimui. Jų sukimosi kryptis vienoda ir žiūrint iš Žemės šiaurės poliaus pusės atrodytų, kad jie sukasi prieš laikrožio rodyklę aplink Saulę. Kuo mažesnis objektas, tuo labiau tikėtina, kad jo orbitos plokštuma bus pakrypusi, o orbita ištęsta. Pavyzdžiui, [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutono]] orbitos plokštuma pasvirusi į Saulės ekliptiką 17,1°, o orbita taip ištęsta, kad [[perihelis|perihelyje]] (29,7 AU) Plutonas atsiduria Neptūno orbitos viduje, o [[afelis|afelyje]] (49,5 AU) būna 1,5 karto toliau nuo Saulės.
[[Orto debesis]] yra labai tolimų objektų nuo Saulės sritis. Manoma, kad šie objektai nėra išsidėstę plokštumoje, o gaubia Saulės sistemą kaip [[sfera]]. Šios srities objektų orbitos gali būti pasvirusios į Saulės ekliptiką 90° kampu ir jie gali suktis įvairiomis kryptimis.
== Planetų judėjimas ==
Aplink
=== Vidinių planetų matomasis judėjimas ===
Šios
Panašiai kaip ir [[Mėnulis|Mėnulio]] atveju šiose planetose galima stebėti fazių kaitas, kurios vėlgi priklauso nuo
== Saulės sistemos kūnų fiziniai duomenys ==
eilutė 62 ⟶ 63:
{| class="wikitable"
|-
! Dangaus<
|-
| style='background: #ffdf51;| [[Saulė]]|| - || - || - || - || 695 508 || 1 989 000 || 1,41 || 25,4−35 d. || 617,7
eilutė 94 ⟶ 95:
== Saulės sistemos susidarymas ==
Saulės sistemos [[evoliucija]] nuo jos susidarymo iki mirties užima ilgą laikotarpį ir sudaro apie 10 milijardų metų. Šiuo metu paprastai sutariama, kad Saulės sistema susidarė iš šalto ir tankaus [[tarpžvaigždinė medžiaga|tarpžvaigždinės medžiagos]] debesies, sudaryto daugiausia iš [[helis|helio]] ir [[vandenilis|vandenilio]] (H<sub>2</sub>), labiausiai Visatoje paplitusių elementų. Šiame debesyje taip pat galėjo būti vandens, ledo kristalų pavidalu. Šis debesis, po to kai įgavo pastovią formą (greičiausiai disko), sukdamasi pradėjo diferencijuotis: didžioji dalis centre sudarė [[prožvaigždė|prožvaigždę]], būsimąją Saulę. Iš išorinių sluoksnių veikiant [[Gravitacija|gravitacijos jėgoms]] susiformavo [[proplaneta|proplanetos]].
eilutė 101 ⟶ 102:
{{Main|Saulės sistemos tyrimai ir atradimai}}
Nuo senovės žmonėms buvo žinomi plika akimi matomi dangaus kūnai: [[Saulė]], [[Mėnulis]] ir penkios planetos (Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas. Pirmieji nusakyti Saulės sistemos kūnų judėjimą matematiniais skaičiavimais I tūkst. pr. m. e. bandė [[Babilonija|babiloniečiai]]. Graikų filosofai rėmėsi geometrinių figūrų modeliais. Pitagoriečiai, o paskui juos Platonas ir Aristotelis, manė, kad Žemė yra pasaulio centre, o dangaus kūnai sukasi krištolinėse sferose aplink Žemę. [[Aristarchas]] iškėlė mintį, kad iš tikro Žemė sukasi aplink Saulę. Graikų astronomas [[Ptolemėjas]], II a. dirbęs Aleksandrijoje, sukūrė geocentrinę dangaus kūnų sukimosi sistemą, kuri dominavo Europoje ir Artimuosiuose Rytuose daugiau nei 1000 metų. Tik [[1543
== Nuorodos ==
{{commons|Solar system}}
* [http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/geimas.php?SR_KODAS=16&ST_KODAS=2 Saulės sistema] – edukacinis žaidimas (''geriausia atidaryti naujame lange'')▼
▲* [http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/geimas.php?SR_KODAS=16&ST_KODAS=2 Saulės sistema] – edukacinis žaidimas (''geriausia atidaryti naujame lange'')
== Išnašos ==
{{Ref}}
{{Saulės sistema}}
▲{{Vikižodynas|Saulės sistema|no=T}}
{{Žemė}}
|