Juozas Muralis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žyma: 2017 kodo redagavimas |
S teksto nuorodos Žyma: 2017 kodo redagavimas |
||
Eilutė 1:
{{inuse}}
'''Juozas Muralis''' ([[1896]] m. birželio 12 d. Vaičiūnų km., Kamajų valsčius, Rokiškio raj. – [[1970]] m. balandžio 1 d. [[Kaunas|Kaune]]) – žinomas tarpukariu
== Biografija ==
Eilutė 8:
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Juozas su broliu Povilu grįžo į tėvynę, įsikūrė [[Vilnius|Vilniuje]], išsinuomavo Didžiojoje gatvėje buvusią kirpyklą „Obri“. [[1919]] m. Lietuvon grįžo ir J. Muralio motina su trečiuoju broliu ir seserimi. Trys broliai kartu atidarė nuosavą [[kirpyklą]], taip pat Didžiojoje gatvėje.
Lenkijai okupavus Vilnių, Juozas [[1920]] m. pabaigoje išvyko į Kauną. Trejus metus dirbo [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerijoje]]. [[1924]] m. grįžo prie savo profesijos ir Laisvės Alėjoje atidarė kirpyklą. [[1931]] m. kirpykla persikėlė į erdvesnes patalpas bendrovės [[Pienocentras|„Pienocentras“]] rūmuose.
[[1940]] m. kirpykla buvo nacionalizuota ir kartu su kitomis Kauno kirpyklomis įjungta į kirpyklų artelę. J. Muralis ir toliau joje dirbo kirpėju.
Eilutė 14:
Vokiečių okupacijos metais Juozas Muralis kartu su žmona Jadvyga savo namuose slėpė žydų šeimą, už ką po mirties 2006 m. buvo apdovanotas [[Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius|Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi]].
[[1946]] m. už finansinę pagalbą partizanams drauge su kitais antisovietinės organizacijos „Lietuvos laisvės sąjunga“ nariais J. Muralis ir jo brolis Kazimieras buvo suimti ir trejus metus kalėjo Vilniuje [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]]. Grįžęs iki pensijos dirbo kirpėjo darbą. [[1928]] m. vedė Jadvygą Kryževičiūtę, užaugino sūnų ir dvi dukras.
J. Muralis mirė [[1970]] m. balandžio 1 d. Palaidotas [[Eigulių kapinės|Kauno Eigulių kapinėse]].
== Verslas ==
1924 m. kovo 1 d. [[Laisvės alėja|Laisvės Alėjoje]] atidarė savo kirpyklą, aprūpintą moderniais įrengimais. Profesinio tobulinimosi tikslais ne kartą lankėsi Paryžiuje, kurį laiką ten gyveno. 1927 m. dalyvavo Prancūzijoje vykusiame Europos kirpėjų suvažiavime, pirmasis į Lietuvą parsivežė ilgalaikio plaukų šukavimo įrangą.
1931 m. į bendrovės „Pienocentras“ rūmus Laisvės Alėjoje persikėlusi kirpykla įsikūrė dviejuose aukštuose išsidėsčiusiose patalpose – pirmajame aukšte buvo vyrų skyrius, antrajame – moterų. Kirpykloje veikė masažo salonas, smulkios kirpyklų įrangos parduotuvė. Naujosios kirpyklos interjerą projektavo žinomas Kauno architektas [[Arnas Funkas|A. Funkas]].
Ketvirtojo dešimtmečio viduryje dirbti kirpykloje prisijungė iš Vilniaus atvykęs brolis Kazimieras ir vienas geriausių kirpėjų, Juozo Muralio mokinys J. Rubšys. Trijų savininkų valdoma kirpykla buvo pavadinta "MRM kirpykla".
== Visuomeninė veikla ==
J. Muralį domino ekonominiai ir teisiniai klausimai, susiję su kirpyklų verslu, kirpėjų socialiniai reikalai. Dar dirbdamas Sankt Peterburge buvo Sankt Peterburgo kirpėjų sąjungos valdybos narys.
[[1924]] m. buvo įkurti [[Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija|Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmai]]. Siekiant gerinti teisinę ir socialinę amatininkų padėtį, prie šių Rūmų [[1937]] m. buvo įkurta amatininkų atstovybė – Amatų korporacija, kurią sudarė 12 narių, deleguotų įvairių Lietuvos amatininkų organizacijų. Juozas Muralis buvo vienas iš dvylikos Korporacijos narių, pirmajame posėdyje Finansų ministras Korporacijos pirmininku paskyrė Juozą Muralį. Jo vadovaujama korporacija parengė Amatų verslo įstatymo projektą, kurį 1940 m. kovo mėn. J. Muralis pristatė Seimo komisijos posėdyje. Už savo veiklą Amatų korporacijoje J. Muralis 1939 m. buvo apdovanotas „Darbo žvaigždės“ antro laipsnio ordinu.
J. Muralis nuolat rūpinosi kirpėjų profesiniais ir teisiniais reikalais. Jo iniciatyva 1930 m. buvo suburta Kauno kirpėjų draugija, kurios pirmininku jis buvo išrinktas. Vėliau įkūrus Lietuvos kirpėjų sąjungą, J. Muralis ne kartą buvo renkamas jos pirmininku.
J. Muralis buvo Lietuvių verslininkų sąjungos narys, 1937 m. tapo šioje sąjungoje sudarytos Lietuvių amatininkų tarybos pirmininku. 1938 m. išrinktas į Prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos leidžiamo dvisavaitinio iliustruoto žurnalo [[Amatininkas (žurnalas)|„Amatininkas“]] redakcinę kolegiją, šiame žurnale paskelbė ne vieną straipsnį.
J. Muralis domėjosi sportu, neblogai žaidė šachmatais, kurį laiką buvo Lietuvos šachmatinikų sąjungos valdybos pirmininku. Neretai dalį uždirbtų lėšų skirdavo labdarai – rėmė Ginklų fondą, kai kuriuos meno ir sporto kolektyvus.
== Straipsniai ==
*Amatų korporaciją sudarius.– [[Amatininkas (žurnalas)|Amatininkas]], 1938.01.01, Nr. 1 (166)
*Žodis lietuviams amatininkams. – Aamatininkas, 1938.01.01, Nr.1 (166)
*Kas dabar apsunkina amatininkus? – Amatininkas, 1938.05.01, Nr. 9 (174)
Eilutė 53:
== Įvertinimas ==
*1939 m. „Darbo žvaigždės“ antro laipsnio ordinas
*2006 m. [[Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius]] (po mirties)
{{DEFAULTSORT:Muralis, Juozas}}
| |||