Plutonas (nykštukinė planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
Plutoną galima pamatyti tik pro didelį [[teleskopas|teleskopą]], kadangi didžiausias regimasis jo [[spindesys]] lygus 14,7 ryškio; kampinis skersmuo 0,11". Plutono orbitos plokštuma pasvirusi į [[Ekliptika|ekliptiką]] labiau negu bet kurios planetos, dėl to iš [[Žemė]]s jis kartais matomas už Zodiako juostos. Plutono efektinė temperatūra – apie 32 °K. Plutonas santykinai nedidelis, mažesnis už kai kurių planetų palydovus – jo masė yra maždaug kaip penktadalis Mėnulio. Didžiąją jo dalį sudaro uolienos ir ledas. Būdamas perihelyje, turi metano [[atmosfera|atmosferą]], [[slėgis]] prie paviršiaus lygus 0,000151 Žemės atmosferos slėgio. Plutono viena diena trunka apie 6,39 Žemės dienos.
XX-ajame amžiuje daugelis objektų panašių į Plutoną buvo aptikti išorinėje Saulės sistemoje, visų pirmas
== Atradimas ==
1840 m., naudodamas Niutono mechanikos dėsnį, [[Urbain Le Verrier]] nustatė tada dar neatrastų planetų pozicijas. Išanalizavęs Neptūną, jis pastebėjo, kad jo orbitą veikia dar kažkas. Tokios pastabos XIX a. paskatino astronomus spėlioti, kad Neptūno orbitą trikdo ne tik Uranas, bet ir kita [[planeta]]. 1894 metais pradėtas plataus masto projektas, kurio metu ieškota galima devintoji planeta, kuri tuomet vadinosi „Planeta X“. Iki 1909 m. Lowell ir William H. Pickering pasiūlė keletą tokios planetos galimų dangaus koordinačių. Lowell ir jo observatorija vykdė savo paieškas iki pat savo mirties 1916 metais, tačiau nesėkmingai.
„Planetos X“ paieška nebuvo atnaujinta iki 1929 m., kai Lowell observatorijos direktorius Vesto Melvin Slipher pateikė Planetos X buvimo vietą Klaidui Tombo (''[[Clyde Tombaugh]]''), kuris ką tik atvyko į Lowell observatoriją.
| |||