Izabelė ir Ferdinandas sukūrė pamatus Ispanijai, vieningai tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek religiškai. Jų pastangomis musulmonų valdymas Pirėnų pusiasalyje ėjo į pabaigą ir visi musulmonai, nepriėmę krikšto buvo išvaromi iš šalies.
[[1499]] m. kardinolas Kisneresas priverstėprivertė pasikrikštyti apie 50 000 maurų. Po sukilimo, žinomo kaip Pirmasis Apucharų maištas, žmonės privalėjo pasirinkti – krikštytis ar būti išsiųstiems į Šiaurės Afriką, kur jie buvo nuosekliai naikinami. Po to buvo surinkti į vieną krūvą maurai, žydai ir čigonai, gyvenę Granadoje ir masiškai išvaryti iš savo miestų ir kaimų bei kitų gyvenviečių. [[1500]] m. Kisneresas paskelbė, kad „jau nebėra nei vieno miesto ar kaimo, kuriame gyventų ne krikščionys ir visos mečetės jau tapo bažnyčiomis“.