Steponas Jaugelis-Telega: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 408 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
→‎Biografija: Papildyta biografija, pridėta informacijos apie autoriaus darbą.
S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
(→‎Biografija: Papildyta biografija, pridėta informacijos apie autoriaus darbą.)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
 
== Biografija ==
Gyveno Kėdainiuose, kur mokėsi nežinoma, vertėsi [[prekyba]], valdė kelis [[dvaras|dvarelius]] ir [[palivarkas|palivarkus]]. [[1628]]–[[1642]] m. Evangelikų reformatų bažnyčios Kėdainių sinodo iždininkas, nuo [[1640]] m. sinodo senjoras pasaulietis. [[1631]]–[[1666]] m. Kėdainių [[burmistras]], [[1648]] m. – [[Kėdainių gimnazija|Kėdainių gimnazijos]] rektorius. Nuo [[1648]] m. [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]] studijavo teisę.
 
Steponas Jaugelis- Telega- pirmasis tikrai žinomas miestiečių luomo atstovas lietuvių literatūroje. Kėdainiškis vertėsi javų prekyba, eksportavo juos į Karaliaučių. Telega (rusėniškai- vežimas)- iš tėvo paveldėta pavardė. St. Jaugelis buvo aktyvus reformatų veikėjas- Kėdainių sinodo senjoras ir kt.
Parengė, su kitais, spaudai „Knygą nobažnystės krikščioniškos“ ([[1653]] m., kontrafakcinis leidimas [[1684]] m.), iš [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbos išvertė svarbiausią knygos dalį „Psolmay Dovida šventa“ (sudaro 80 psalmių ir 160 giesmių), kuri tapo lietuvių evangelikų reformatų [[XVII a.]]-[[XVIII a.]] giedamosios liturgijos pagrindu. Parašė dedikaciją [[Jonušas Radvila|Jonušui Radvilai]], kuri yra pirmasis eiliuotas kūrinys, išspausdintas lietuviškai. Spėjama, kad jis yra ir kai kurių originalių giesmių („Giesme apie pavietą gailingą“ ir kt.) autorius.<ref>{{VLE|VIII|591|[[Dainora Pociūtė]]|Steponas Jaugelis-Telega}}</ref>
Kartu su [[Samuelis Mintvydas|Samueliu Mintvydu]] ir [[Jonas Bežimovskis Vyresnysis|Jonu Bežimovskiu Vyresniuoju]] parengė spaudai „Knygą nobažnystės krikščioniškos“ ([[1653]] m., kontrafakcinis leidimas [[1684]] m.). Šią knygą be St. Jaugelio giesmyno sudaro pamokslų knyga, aiškinama [[evangelija]]. St. Jaugelis- Telega laikomas visos knygos pirmojo leidimo vadovu, tačiau visą konvoliutą tvarkė ir vyresnieji prižiūrėtojai bei kunigai. Jis iš [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbos išvertė svarbiausią knygos dalį „Psolmay Dovida šventa“, kuri tapo lietuvių evangelikų reformatų [[XVII a.]]-[[XVIII a.]] giedamosios liturgijos pagrindu. Pavadinimas klaidina: šiame vertime yra ne tik apie 80 psalmių, bet ir 160 giesmių. St. Jaugelis buvo pripažintas Kėdainių poetas. Buvo lyginamas su lenkais M. Rėjumi, J. Kochanovskiu, vokiečių giesmių kūrėju A. Lobvazeriu. Telegos suredaguotas ir išverstas giesmynas- didelis lietuvių poezijos pasiekimas. Knyga turi dedikaciją [[Jonušas Radvila|Jonušui Radvilai]]. J. Radvilas buvo LDK evangelikų reformatų globėjas, Vilniaus vaivada, nuo [[1654]]- LDK didysis etmonas. [[Kėdainiai]], gimatasis Telegos miestas, buvo J. Radvilos rezidencija, kuri tapo Lietuvos reformatų centru. St. Jaugelio dedikacija yra pirmoji eiliuota lietuviškos knygos lietuvių kalba sukurta dedikaciją. Spėjama, kad jis yra ir kai kurių originalių giesmių („Giesmė apie pavietą gailingą“ ir kt.) autorius. St. Jaugelio giesmynas rėmėsi lenkiškais kalvinistų giesmynais. Buvo atsisakyta daugelio senųjų giesmių. Šį giesmyną Telega parengė pagal moderniausius reikalavimus. <ref>{{VLE|VIII|591|[[Dainora Pociūtė]]|Steponas Jaugelis-Telega}}</ref>
 
== Bibliografija ==
4

pakeitimai