Lietuvos ekonomika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 241:
[[1946]] m. Lietuvoje buvo 86 statybinių medžiagų naudingųjų iškasenų telkiniai. [[1960]] m. pramoniniam naudojimui numatytų telkinių buvo jau 466: [[Molis|molio]] – 252, [[smėlis|smėlio]] – 102, [[Žvyras|žvyro]] – 66, [[kreida|kreidos]] ir [[mergelis|mergelio]] – 27, [[dolomitas|dolomito]] – 14, [[gipsas|gipso]] – 3, [[klintis|klinties]] – 2.<ref name="geografas">{{cite web|title= Lietuvos naudingosios iškasenos |url= http://geografas.eu/public/index.php?menu=3&id=111 |publisher= geografas.eu |accessdate=2013-12-26 | language = liteuvių k.}}</ref>
== Dabartinė raida ==
ghgjh[[Vaizdas:Number of Small and Medium size companies operating in Lithuania.png|thumb|Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius Lietuvoje [[2004]] m. – [[2013]] m.]]
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, oficialiais duomenimis įvyko ekonominis nuosmukis, susijęs su ekonominės sistemos pasikeitimu. Sovietų okupacijos laikotarpiu statytos gamyklos daugeliu atvejų buvo neekonomiškos, gamino nekonkurencingą produkciją (nes planinėje ekonomikoje nebuvo būtina, kad produkcija tenkintų jos vartotojų poreikius), dėl ko pralaimėjo konkurenciją vakariečiams. Teko uždaryti sudėtingą produkciją gaminančias, tačiau Vakarų rinkoje nekonkurencingas gamyklas ([[Sigma (gamybinis susivienijimas)|Sigmą]], [[AB Ekranas|Ekraną]], [[Kuro aparatūra|Kuro aparatūros gamyklą]]). Tačiau ėmė plėstis prekyba, paslaugų sektorius, ryšiai. Būtent tada ėmė vystytis mobilaus ryšio, Interneto tinklai, kurių anksčiau nebuvo ar daugumai buvo neprieinami.
| |||