Naujoji Ūta: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
Atšauktas naudotojo 88.119.212.165 (Aptarimas) darytas keitimas 5307420 Žyma: Anuliuoti |
||
Eilutė 18:
== Istorija ==
[[XVI a.]] pirmoje pusėje Naujosios Ūtos seniūnijoje vietoje iškirstų miškų atsirado kaimai. [[1744]] m. įsikūrė Mikališkio ir [[Tartupis|Tartupio]] dvarai, [[Asiūklė]]s, [[Mieleiškampis|Mieleiškampio]], [[Žemaitkiemis (Prienai)|Žemaitkiemio]], [[Vartai (Prienai)|Vartų]] kaimai. [[1872]] m. [[Skirptiškė]]s, [[Mieleišupis|Mieleišupio]], [[Skuigė]]s, [[Dūmiškės|Dūmiškių]], [[Skersabalis|Skersabalio]], [[Medvišiai|Medvišių]] bei [[Senaūtis|Senaūčio]] kaimai, kuriuose gyveno 263 gyventojai.
Apie [[XVIII a.]] vidurį, gavęs leidimą iš Prienų valdytojo [[Mykolas Butleris|Mykolo Butlerio]], vėliau iš Prienų seniūno K. Sapiegos, daugelio popieriaus gamyklų steigėjas Lietuvoje H. Tierbachas abiejose kelio iš Prienų į [[Kvietiškio dvaras|Kvietiškio dvarą]] pusėse buvo įkūręs dvi stiklo dirbtuves (dabartiniame Senaūčio kaime ir Naujosios Ūtos gyvenvietėje). Jų veikla fiksuota iki [[XIX a.]] 4-to dešimtmečio pabaigos.
7,5 km nuo Prienų (dabartiniame Senaūčio kaime į pietryčius nuo kapinaičių) buvo įkurta pirmoji stiklo dirbtuvė. Kaimo Senaūtis („sena ūta“) pavadinimas – vokiškos kilmės, nes vokiečiai manufaktūras vadindavo ''hiutte''. Vietiniai gyventojai pritaikydavo prie savo kalbų. Taip atsirado Lietuvoje 14 dabar esančių Ūtų, Lenkijoje – Hutų, Rusijoje – Gutų.
[[1782]] m. (Prienų seniūno K. Sapiegos valdymo metu) iškirtus aplink pirmąją dirbtuvę mišką kurui, pelenams ir potašui, dirbtuvės gamybiniai pastatai, du gyvenamieji namai ir klėtis buvo perkelti į naują miško properšą, esančią už 8 km nuo pirmosios, 50 m nuo Prienų-Marijampolės kelio – dabartinės Naujosios Ūtos gyvenvietės Liepų g. vakarinėje pusėje. Gamybai vykdyti buvo pastatytas 21 gyvenamas namas, skirtas žaliavų ir įkrovos ruošėjų, stiklo gaminių pūtėjų, lydytojų-kūrikų, tiglių gamintojų, kalvių ir kitų darbuotojų šeimoms apgyvendinti. Pastatyti du stiklo lydymo-formavimo cechai su tiglinėmis lydkrosnėmis ir prie jų primontuotomis krosnimis gaminiams atkaitinti, potašui degti ir malkoms džiovinti, bei patalpos gaminiams sudėti. Be to dirbtuvė turėjo dvi klėtis, svirnelį ir daržinę, pastatus lakštinio stiklo tiesiniui ir išlyginimui, raštininkui, meistrams. Greičiausiai tuo metu ir atsirado Naujoji Ūta, kuri augo susijungdama su Naujosios Ūtos daržų ir Naujosios Ūtos pievų kaimais. Abu pastarieji kaimai paskutinį kartą minimi [[1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas|1923 m. pirmajame visuotiniame Lietuvos gyventojų surašyme]]. [[1827]] m. jau minimas Naujosios Ūtos kaimas su 162 gyventojais.
Stiklo dirbtuvė, iškirtus šioje vietoje mišką, buvo perkelta 600 m šiauriau ant dabartinės Liepų gatvės gale dešinėje pusėje esančio kalnelio. N. Ūtos stiklo dirbtuvė buvo viena iš stambiausių ir ilgiausiai veikusių tuometinėje Lietuvoje (Senaūčio ir N. Ūtos dirbtuvės kartu paėmus veikė beveik 100 metų). Jos veikla dar minima XIX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje.
[[2010]] m. buvusios dirbtuvės teritorijoje – dabartinės Liepų gatvės vakarinėje pusėje pastatytas [[stogastulpis]], bylojantis apie Naujosios Ūtos kaimo kilmę (stogastulpio autorius Vytautas Degutis). Stogastulpio viršuje stiklo pūtėjas byloja apie gamyklėlės gamybos turinį; žemiau lentelė su įrašu apie Naujosios Ūtos kilmę; apačioje įbetonuoti stiklo gaminių ir lydymo krosnių fragmentai. Stogastulpio ir nuotraukos autorius Vytautas Degutis. Jis turi surinkęs kolekciją stiklo lydluičių, stiklo gaminių fragmentų ir apstiklėjusių ugniai atsparių medžiagų bei tiglių liekanų. Stiklo gamybos radiniai byloja, kad gamyklos egzistavimą nutraukė stichinė nelaimė – gaisras ar kas kita. Šioje dirbtuvėje būta moderniškesnės technikos, nes įvairių formų, spalvų ir dydžio buteliai, lipdiniais puošti indai, suvenyrai ir lakštinis stiklas buvo formuojami pūtimu ir presavimu.
=== Naujosios Ūtos gyvenvietės gimimas ===
Naujosios Ūtos gyvenvietės teritorijoje [[1958]] m. buvo 12 sodybų, kuriose gyveno 12 šeimų su 36 gyventojais, septynmetės mokyklos 2-jų aukštų medinis pastatas ir kolūkio kontora. Paštas ir parduotuvė tilpo privačių namų savininkų kambarėliuose. Gyvenvietė pradėjo didėti [[1959]] m. – pradėjus aplinkinių kaimų žemių melioravimą – gyventojai buvo iškeliami iš senųjų sodybų. 1959 m., kolūkį reformavus į tarybinį ūkį, buvo statomi gyvenamieji namai naujai besikuriančioms šeimoms, atvykstantiems dirbti žemės ūkio specialistams. Per 1959–[[1989]] m. laikotarpį buvo pastatyti 25 gyvenamieji namai, kuriuose apsigyveno 53 šeimos. 36 atsikeliančios iš aplinkinių kaimų šeimos pačios statėsi sau namus Naujoje Ūtoje arba Asiūklės pagalbinėje gyvenvietėje. 74 šeimos išsikėlė į kitas vietoves, rajonus, miestus.
1959 m. Naujosios Ūtos kaime (čia turima mintyje ir gyvenvietę) gyveno 286 gyventojai.*6] 1959 m. pirmą kartą Naujoje Ūtoje buvo įžiebta elektra. Ją gamino traktorinis dyzelinis variklis. Pirmasis televizorius pradėjo rodyti laidas [[1960]] m. tarybinio ūkio kontoroje. N. Ūtos girininkija įsteigta 1958 m. Zapalkos Pasodoje ([[Griškamurgis|Griškamurgio]] kaime). Girininkas Juozas Jarmala. [[1963]] m. baigta statyti nauja N. Ūtos girininkija. 1960 m. ant buvusios (1780–1832 m.) stiklo dirbtuvės teritorijos pastatyta pirmoji Naujosios Ūtos valgykla. [[1981]] m. gyvenvietės centre pastatyta nauja valgykla, kurioje maitinosi kolūkio dirbantieji bei mokyklos mokiniai. 1981 m. rugsėjo 7 d. pradėjo dirbti naujai pastatytas 25 vietų vaikų darželis. Pirmoji darželio vedėja – Danutė Marcinkevičienė. 1965 m., atėmus iš tikinčiųjų pastatą, kuriame buvo laikomos N. Ūtos parapijos tikintiesiems mišios, buvo įkurti kultūros namai. Šiose patalpose 4-5 kartus per savaitę buvo rodomi kino filmai, žaidžiamas stalo tenisas, biliardas, šaškėmis ir šachmatais; vykdavo saviveiklos dramos ratelio ir ansamblių repeticijos: šeštadieniais vykdavo Naujosios Ūtos, Žemaitkiemio, Kunigiškių kolūkio bei [[Igliauka|Igliaukos]] jaunimo pasilinksminimai. [[1968]] m. pastatyta [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis|Vytauto Landsbergio-Žemkalnio]] pjesė „Tadas Blinda“. Su šia pjese ir ansambliais buvo apsilankyta Igliaukoje, [[Gudeliai|Gudeliuose]], [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestyje]], [[Balbieriškis|Balbieriškyje]] ir kitose vietovėse. 1986 m. pastatyti nauji kultūros namai.
Naujosios Ūtos gyvenvietėje prie N. Ūtos, Būdininkų ir Asiūklės fermų buvo pastatyta 5 vandens bokštai ir jų gręžiniai, 9 fermos, 5 klojimai, trąšų ir grūdų sandėliai. Rytinėje Naujosios Ūtos gyvenvietės dalyje buvo pastatytas ir įrengtas su centralizuotu šildymu mechanizacijos dirbtuvių kompleksas. Jame įruošta technikos aptarnavimo ir remonto salės, patalpos tekintojų, suvirintojų ir šaltkalvių, elektrikų darbui. Čia buvo įruošta centrinio valdymo dispečerinė-kabinetai jos, inžinerijos darbuotojams, sandėliai žemės ūkio technikos atsarginėms dalims, elektros prietaisams, statybos darbų įrankiams, priešgaisrinės apsaugos inventoriui; įruošti dušai ir baseinas mechanizatoriams. Čia gavo patalpas ir telefono linijų dispečerinė bei pieno priėmimo punktas, staliai. Šiltuose garažuose buvo laikomos visos krovininės ir lengvosios mašinos, stoginėse ir saugojimo aikštelėse laikomi kombainai, traktoriai, žemės ūkio ir kita technika. Dirbtuvių teritorijoje įruošta kuro ir tepalų bazė, sargų ir kuro sandėlininkų nameliai.
1972 m. iškastas ežeriukas. 1982 m. įkurtas prie jo parkas. 1924 m. pastatytoji bažnyčia sudegė 1944 metais. 1990 m. Prienų parapijos kunigo monsinjoro Juozapo Užupio ir vietos parapijiečių iniciatyva bažnyčia buvo atstatyta. 2006 m. liepos 10 d. Prezidento dekretu patvirtintas Naujosios Ūtos herbas. 2007 m. gyveno 85 šeimos su 232 gyventojais. 1959 m. Naujosios Ūtos kaime (čia turima mintyje ir gyvenvietę) gyveno 286 gyventojai.<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II tomas, 672 psl.</ref>
{{adm
eilutė 24 ⟶ 45:
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=4|till=400|inc=100|incmin=20
|1959|286|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|672||Naujoji Ūta}}</ref>
|1986|315|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|187||Naujoji Ūta}}</ref>
|2001|321
|2011|284
}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* {{ML|3|224|Naujoji Ūta}}
* Vytautas Degutis. ,,Čia mūsų pėdos". Spaustuvė UAB ,,Utenos Indra" .2017. 68 -72 psl.
| |||