Lesia Ukrainka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Yakudza (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
papildyta, pridėtas šaltinis
Eilutė 22:
}}
 
'''Larisa Kosač''' ({{uk|Лариса Косач}}; [[slapyvardis|slap.]] '''Lesia Ukrainka'''; [[1871]] m. [[vasario 25]] d. – [[1913]] m. [[rugpjūčio 1]] d.) – [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] poetė ir rašytoja.{{šaltinis|{{VLE|XXIV|338||Ukrainka Lesia, Ukrajinka, tikr. Larysa Kosač-Kvitka)}}}} Taip pat buvo politinė, pilietinė aktyvistė. Rinko ukrainiečių [[tautosaka|tautosaką]], vertė užsienio kūrėjų darbus. Mokėjo 12 užsienio kalbų.
 
== Biografija ==
Tėvas – dvarininkas, kilęs iš Černigovo gubernijos, ilgą laiką dirbo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valstybės tarnyboje. Motina – Olen Pčilka taip pat dvarininkų kilmės Ukrainos rašytoja. Vaikystėje Larisa sirgo kaulų tuberkulioze, buvo mokoma privačiai. 1879 m. tėvas persikėlė gyventi į Voluinės gubernijos Kolodežno kaimą, kur įsigijo sodybą ir apie 500 ha žemės. Nuo 1884 m. Larisa pradėjo ukrainiečių kalba rašyti eilėraščius ir juos spausdinti naudodama Lesios Ukrainkos slapyvardį. 1891 m. susipažino su Vakarų Ukrainos kultūros ir tautinio atgimimo veikėjais. 1894-1895 m. gyveno pas dėdę M. Drahomanovą [[Sofija|Sofijoje]], kur susiformavo jos socialinės ir politinės pažiūros. Gydėsi įvairių šalių kurortuose, kur turėjo galimybę susipažinti su vietos kultūra ir menu. Nuo 1907 m. gyveno [[Kijevas|Kijeve]]. Tais pačiais metais susituokė su muzikologu ir folkloristu Klimentu Kvita. Šiuo laikotarpiu aktyviai kūrė - rašė eilėraščius, dramas, apsakymus, pasakas. Kartu su vyru rinko ir užrašė daug ukrainiečių liaudies dainų. Į ukrainiečių kalbą išvertė daug užsienio šalių rašytojų bei poetų kūrinių. Kūrybai būdingas romantizmas ir pozityvizmas. Mirė 1913 m. Gruzijos Suramio kurorte. Palaidota Kijevo Baikovo kapinėse.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
{{Commons|Category:Lesya Ukrainka}}
 
{{Šalis-Biograf-stub|UKR}}