'''Marija Stiuart''' (gimė [[1542]] m. [[gruodžio 8]] d. Linlitge – mirė [[1587]] m. [[vasario 8]] d. Foteringyje) – [[Škotijos karalius|Škotijos karalienė]]. Po tėvo mirties 1542 m. gruodžio 14 d. 6 dienų amžiaus Marija tapo [https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0kotija Škotijos] karalienė .
== Biografija ==
Marija – pagrindinė XVI a. politinių bei religinių konfliktų figūra. Škotijos karaliaus [https://lt.wikipedia.org/wiki/Jok%C5%ABbas_V[Jokūbas V|Jokūbo V]] bei Marijos Gizės duktė. Dar kūdikystėje ([[1542]] m.), motinai esant [[regentas|regente]], paveldėjo Škotijos karūną. Išauklėta Prancūzijoje; sulaukusi 16 m. ištekinta už busimo Prancūzijos karaliaus [[Pranciškus II|Pranciškaus II]]. Karaliene buvo labai trumpai. Anksti mirus vyrui, [[1561]] m. grįžo į Škotiją. Tuo metu katalikiškosios Stiuartų šeimos pozicijos buvo nusilpusios. Būdama Henriko VII provaikaite, Marija pareiškė pretenzijas į Anglijos sostą, kurią tuo metu valdė protestantė [[Elžbieta I]]. [[1565]] m. ištekėjo už pusbrolio lordo Darnlio, kurį nužudė trečiasis jos sutuoktinis Botvelio grafas. Šis faktas sumažino liaudies simpatijas Marijai, todėl aristokratija privertė ją atsisakyti sosto. [[1568]] m. Marija, tikėdamasi [https://lt.wikipedia.org/wiki/El%C5%BEbieta_I[Elžbieta I|Elžbietos I]] paramos, pabėgo i Angliją, tačiau Anglijos karalienė įsakė suimti varžovę. Prabėgus 19 metų po sąmokslo atskleidimo, ji buvo nukirsdinta. Škotijos karalienės gyvenimas bei likimas įkvėpė daugelį rašytojų (pvz., F.Šilerio tragedija „Marija Stiuart“, [[1800]] m.).<ref>Ferial Kanbay – „1000 pasaulio įžymybių: enciklopedinis žinynas“ – 218 psl.</ref>.
