Malajų valstybės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat). |
grąsino > grasino |
||
Eilutė 18:
== Regiono geografija ==
Malajų istorinės sritys koncentravosi derlingose lygumose rytų [[Sumatra|Sumatroje]] ir [[Malakos pusiasalis|Malakos pusiasalyje]], kurie, apglėbę [[Malakos sąsiauris|Malakos sąsiaurį]], vieną iš nedaugelio įėjimų į Malajų salas. Dėl savo strateginės padėties malajų valstybės visada vaidino ypač svarbų vaidmenį Malajų salyno istorijoje, o malajai buvo viena svarbiausių tautų greta [[javiečiai|javiečių]], [[sundai|sundų]], [[baliečiai|baliečių]], [[bugiai|bugių]] ir
Visos malajų valstybės pirmiausia koncentravosi ties jūra, ir jų centrai dažniausiai būdavo pakrantėse. Pirmiausia jos kontroliavo derlingas lygumų sritis Malakos pusiasalyje ir Sumatroje. Nuo [[Minangkabau]] regiono Vakarinėje Sumatroje ir [[Ačehas|Ačeho]] šiaurėje jas skyrė [[batakai|batakų]] gyvenamos aukštumos - [[Barisano kalnai]]. Panašios aukštumos ([[Titivangsa kalnynas]]), gyvenamos [[orang aisli]], įsiterpė ir Malajos pusiasalio centrinėje dalyje. Šiaurėje nuo žemyno malajus atskyrė [[kra sąsmauka]] ir [[Tenaserimo kalnagūbris]]. Sumatros pietuose buvo [[lampungai|lampungų]] teritorijos.
Eilutė 25:
===Transmalakinė prekyba (iki VIII a.)===
{{main|Transmalakinė prekyba}}
Anksčiausiai vystėsi Malakos pusiasalio dalis, kuri dabar yra šiaurės [[Malaizija|Malaizijoje]] ir Pietų [[Tailandas|Tailande]]. Ją veikė [[transmalakinė prekyba]]. Jau pirmaisiais mūsų eros amžiais čia kūrėsi tokie miestai kaip [[Kedahas]], [[Panpan]] (dab. [[Kelantan]]e), [[Langkasuka]] (Tailando [[Pattani]] provincijoje), [[Tambralinga]] (Tailando [[Nakhon Si Thammarat]] provincijoje) ir kiti. Malajų gyvenamos sritys ir valstybės driekėsi iki pat siauriausios [[Kra sąsmauka|Kra sąsmaukos]] dalies. Jie kontroliavo intensyvią prekybą tarp [[Indija|Indijos]] ir [[Kinija|Kinijos]]. Kurį laiką čia hegemoniją buvo įgijusi Langkasuka, tačiau atskiros valstybės turėjo nemažai savivaldos.
===Šrividžajos iškilimas (VIII-XI a.)===
Eilutė 32:
Tuo pat metu malajų protėviai sukūrė valstybes didžiojoje [[Sumatra|Sumatros]] dalyje prie didžiųjų upių slėnių. Viena jų buvo [[Melaju]], kuri davė pradžią malajų savivardžiui. Pati žymiausia Sumatros malajų induistinė valstybė buvo [[Šrividžaja]], kilusi [[Palembangas|Palembange]]. Nuo VII a. ji vykdė ekspansiją, kontroliavo ir kolonizavo didžiules teritorijas: rytų Sumatrą, Malakos pusiasalį. Jos užkariavimų metu konsolidavosi bendra malajų kultūra, kalba, susikūrė kultūrinis malajų regionas. Tuo metu malajai kolonizavo ir vakarinį Borneo, kur susiformavo induistinės valstybėlės.
Didžiausio klestėjimo metu Šrividžaja šiaurėje ribojosi su [[Khmerų imperija]]. Be to, ši valstybė XI a. pradžioje nusiaubė ir [[Java (sala)|Javos]] valstybes [[Sunda|Sundą]] bei [[Medangas|Medangą]], tapdama svarbiausia galybe visoje [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]].
===Smukimas (XI-XIV a.)===
Eilutė 40:
[[vaizdas:Aceh_Sultanate_en.svg|thumb|250px|Ačeho užkariavimai]]
[[Islamas]] malajus pasiekė labai anksti. Pirmoji, jau XII a., islamą priėmė [[Kedahas (istorinė valstybė)|Kedaho]] valstybė, tapusi [[Kedaho sultonatas|sultonatu]]. XIII a. islamizuota šiauriau buvusi [[Langkasuka]], pasivadinusi [[Pattani]], taip pat Sumatros šiaurėje buvusi [[Samudera]]. Šiose pirmosiose musulmoniškose Malajų salyno valstybėse formavosi islamiška malajų kultūra.
===Melaka ir Džohoras (XV-XVII a.)===
{{Main|Melakos sultonatas}}
Didžiausias islamo suklestėjimas malajų istorijoje yra siejamas su [[Melakos sultonatas|Melakos sultonatu]]. Jį įkūrė Palembango princas [[Paramešvara]]. [[1400]] m. jis pabėgo iš Palembango, kurį laiką gyveno [[Singapūras|Singapūre]], o vėliau įkūrė [[Melaka|Melakos]] uostą, tapusį stipriausiu Malajų salyno miestu. Šis uostas ilgainiui ėmė kontroliuoti visas malajų istorines sritis. Buvo vykdoma ir intensyvi kolonizacija kitose salose: malajai apgyvendino [[Brunėjus|Brunėjų]] ir nešė islamą į [[Filipinų salos|Filipinų salas]].
1511 m. [[Portugalija|portugalai]] užėmė Melaką, tokiu būdu pradėdami kolonizacijos laikotarpį Malajų salyne. Nors malajai ne kartą puolė tvirtovę, norėdami ją atsiimti, jiems nepavyko. Sultonato sostinė buvo perkelta į [[Džohoras|Džohoro]] miestą. [[Džohoro sultonatas]] dar šimtą metų išlaikė hegemoniją malajų teritorijose, kovodamas su svarbiausiais priešais: portugalais ir [[ačehai]]s.
===Nuosmukis (XVIII-XIX a.)===
XVII a. viduryje
XIX a. visi smulkūs malajų sultonatai po olandų ir britų kolonizacijos atsidūrė šių dviejų valstybių valdžioje, taip ''[[de facto]]'' baigdami egzistenciją (nors ''[[de jure]]'' kai kurie sultonatai išlaikyti iki dabar). Tai nulėmė istorinių malajų žemių padalinimą tarp dviejų politinių jėgų: [[Britų Malaja|Britų Malajos]] ir [[Nyderlandų Rytų Indija|Nyderlandų Rytų Indijos]], kuris iki šiol išlikęs šiame teritorijų padalinime tarp Malaizijos ir Indonezijos.
{{Transmalakinės prekybos valstybės}}
{{Musulmoniškos malajų valstybės}}
[[Kategorija:Malajų valstybės| ]]
| |||