Kazimieras Jogailaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 41:
Kai kurie aukštesnieji Lietuvos bajorai tikėjosi, kad, Lietuvai susijungus su Lenkija, ir jie gausią didesnių teisių. Todėl sutiko išleisti Kazimierą į Lenkiją, kai jis Lietuvos bajorams [[Krikščionybė|katalikams ir stačiatikiams]] rusėnams savo raštu pažadėjo:
 
# apsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ,ir neleisti nuo jos atplėšti jokių žemių;
# neleisti svetimiems- nelietuviams-, pirkti žemės Lietuvoje bei eiti valdžioje ar bažnyčioje tarnybas;
# suteikti Lietuvos bajorams ir miestiečiams tokias pat teises, kokias turi Lenkijos bajorai ir miestiečiai.
 
Raštas pasirašytas [[1447]] m. Jis yra labai reikšmingas, nes nuo to laiko kunigaikščio valdžia Lietuvoje ėmė silpnėti; valstiečiai nustojo mokėti mokesčius didžiajam kunigaikščiui, turėjo juos mokėti bajorams ir didikams, ponams, kurie tapo valstiečių teisėjais. Didesnė Lietuvos gyventojų dalis ėmė priklausyti bajorams, o nebene didžiajam kunigaikščiui. Bajorai nuo to laiko pradėjo savivaliauti, varžyti kunigaikštį ir reikalauti iš jo dar didesnių laisvių. Laisvieji Lietuvos valstiečiai tapo bajorų [[Baudžiava|baudžiauninkais]], beveik vergais; buvo įpareigoti dirbti tam tikrą dienų skaičių per savaitę pono laukus. Dauguma valstiečių neteko žemės nuosavybės teisių ir teisės pasirinkti poną, kuriam tarnaus. 1447 m. Kazimiero raštas, dar vadinamas ''privilegija'', oficialiai pradėjo baudžiavą Lietuvoje.
 
== Kazimiero valdymas ==