Danielius Kleinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Straipsnyje pridėjau naują, atskirą skyrių ,,Naujos giesmju knygos", jame aprašiau Kleino giesmyną: kuo jis ypatingas, kam jis reikalingas ir panašiai. Taip pat truputį kitaip pamodeliavau jau buvusį straipsnį, atskyriau biografiją nuo darbų. |
|||
Eilutė 4:
== Biografija ==
Mokėsi Tilžės gimnazijoje. [[1636]] m. filosofijos magistro laipsniu baigė [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitetą]]. Buvo įšventintas kunigu. Nuo [[1637]] m. iki mirties kunigavo Tilžės lietuvių bažnyčioje. Mokėjo [[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Senoji graikų kalba|graikų]], [[lotynų kalba|lotynų]], [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[sirų kalba|sirų]], [[hebrajų kalba|judėjų]] ir [[arabų kalba]]s.<ref>[http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/knygot/37/pub1.pdf HENRIKAS ZABULIS. LIAUPSĖS DANIELIUI KLEINUI. KNYGOTYRA. 2001. 37 PDF]</ref>
== Lituanistiniai darbai ==
[[1653]] m. [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] [[lotynų kalba]] išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“. Ją rašydamas daugiausia rėmėsi lotynų kalbos gramatikų tradicine schema bei kai kuriomis [[Graikų kalba|graikų]] ir hebrajų kalbų gramatikomis. Faktinę medžiagą ėmė iš gyvosios kalbos ir lietuviškų raštų. [[1654]] m. Karaliaučiuje išleido šios gramatikos santrauką vokiečių kalba „Compendium Litvanico-Germanicum“. Abi gramatikos išleistos [[1977]] m. [[Hamburgas|Hamburge]], su vertimais į lietuvių kalbą – [[1957]] m. [[Vilnius|Vilniuje]].
Danieliaus Kleino gramatikos turėjo didelę reikšmę lietuvių kalbotyros raidai. Jose pirmą kartą sistemingai aprašyta lietuvių kalbos gramatinė sandara, nustatytos pastovesnės bendrinės kalbos normos, paremtos vakarų aukštaičių tarme. Buvo parengęs vokiečių-lietuvių kalbų žodyną (neišspausdintas).
1666 m. parengė ir išleido giesmyną „Naujos giesmju knygos“ (2 leidimas [[1685]] m., 3 leidimas [[1705]] m.) ir maldaknygę „Naujos, labbay priwalingos ir duszoms naudingos maldų knygeles“ (229 giesmės), kuri iki [[XX a.]] pradžios daug kartų perspausdinta. Giesmes redagavo kalbos ir eilėdaros požiūriu, kėlė lietuvių eiliavimo kultūrą. Danielius Kleinas koregavo [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] „Biblijos“ vertimo 4 dalį.<ref>{{VLE|X|251|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Danielius Kleinas}}</ref> == ,,Naujos giesmju knygos" ==
Senasis Lozoriaus Zengštoko giesmynas (1612 m.) jau senai buvo nusibaigęs: varganas ir nebepatrauklus akiai. D. Kleino tikslas buvo reformuoti giesmyną kalbos, eilėdaros bei išraiškos atžvilgiais. Jis ne tik pats dirbo, tačiau sau į pagalbą pasitelkė ir gabesnius dvasininkus. Zengštoko giesmyne stengėsi ištaisyti trūkumus: klaidas, riktus, rimus. Kleino netenkino silabinė eilėdara Zengštoko giesmyne, todėl pats pasuko silabinės- toninės eilėdaros link. Geriausiai tai atsispindi paties Kleino ir jo kolegų paruoštose giesmėse. Kleinas labai rūpinosi skambumu, rašė trumpomis eilutėmis, įvedė vyriškus rimus šalia moteriškųjų. Giesmynas praturtintas pasaulietiniais elementais: valstiečių gyvenimu, skurdo motyvais, gamtine aplinka. Lengviausia Kleinui buvo parengti naujas giesmes, tačiau jis susidūrė su kitų dvasininkų nepalankumu. Nors naujajame giesmyne ideologija ir turinys iš esmės išliko tokie patys kaip ir senajame, tačiau dvasininkija stojo prieš bet kokią naujovę ar pažangą. Giesmyno spausdinimas buvo atidėliojamas dešimtmetį, nes nuolat buvo puolamas, niekinamas kitų dvasininkų. Tik atkakli Danielio Kleino kova leido laimėti ir giesmynas 1666 m. buvo išspausdintas. Giesmynas dar porą kartų buvo išleistas (1685 m. ir 1705 m.) su įvairiais papildymais. <ref>[http://home.lu.lv/~pva/Ievads%20lietuviesu%20valodas%20vesture/Danielius%20Kleinas/Lebedys_Lituanistikos%20baruose_I_1972_116_120.pdf JURGIS LEBEDYS. LITUANISTIKOS BARUOSE. 1972. PDF]</ref>
== Literatūra ==
| |||