|
'''Kiaušinis''' – gyvūnų moteriška [[lytinė ląstelė]] ([[kiaušialąstė]]). Čia aprašomos [[paukščiai|paukščių]] ir [[ropliai|roplių]] kiaušialąstės. Šių [[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų grupių kiaušiniai dideli, juose daug trynio ir dažniausiai turi kietą kevalą – lukštą.
== Paukščio kiaušinis ==
[[Vaizdas:Anatomy_of_an_amiotic_egg.svg|miniatiūra|dešinėje|230px|[[Paukštis|Paukščio]] kiaušinio sandara: 1. Kevalas, 2. Išorinė pokevalinė plėvelė, 3. Vidinė pokevalinė plėvelė, 4. Vytulas, 5. Skystas baltymas, 6. Tirštas baltymas, 7. Trynio dangalas, 8. Trynys, 9. Gemalinis diskas, 10. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu geltonuoju sluoksniu, 11. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu baltuoju sluoksniu, 12. Trynio plėvė, 13. Vytulas, 14. Oro kamera, 15. Lukšto plėvelė]]
Oocitas (nesubrendusi [[kiaušialąstė]]) atsipalaidavęs iš kiaušidės atsiduria kiaušintakyje, čia po tam tikrų pakitimų oocito branduolyje jis virsta kiaušiniu ir [[apvaisinimas|apvaisinamas]] [[spermatozoidas|spermatozoido]].<ref name="Ivanauskas_42-45">Ivanauskas, T., Lietuvos paukščiai I tomas, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla: Vilnius, 1957, 42-45 psl.</ref> Ilgame kiaušintakyje yra įvairių liaukų, kurios po apvaisinimo apgaubia kiaušialąstę pirma baltyminiu sluoksniu, po to dviem plonomis pergamentinėmis plėvelėmis. Tuomet kiaušinis patenka į išsiplėtusią raumeningą kiaušintakio dalį – gimdą, kurioje iš liaukų išskyrų susiformuoja kietas kiaušinio kevalo lukštas, kurį nudažo pigmentai. Susiformavęs kiaušinis patenka į kloaką, o iš ten į aplinką. Vištos kiaušinis kiaušintakiu slenka maždaug parą.<ref>Mažiulis, D., Starodubaitė, M., Zoologija, Siveida: Vilnius, 2001, 132 psl.</ref> Tuo tarpu [[karveliniai|karvelių]] per beveik dvi paras. [[Gegutiniai|Gegutė]] ir kai kurie kiti paukščiai gali sulaikyti kiaušinį kiaušintakyje iki tam tikro momento.
=== Sandara ===
Vidinę padėto kiaušinio dalį sudaro trynys, kurio paviršiuje yra priaugęs gemalinis diskas (paukščio [[gemalas]] ankstyvosiose vystymosi stadijose). Trynys yra padengtas plona plėvele ir plūduriuoja skystame baltyme (vidinis baltymo sluoksnis tirštesnis, išorinis – skystesnis), kuris yra baltyminės kiaušintakio dalies sienelės gaminys (sekretas).<ref name="Ivanauskas_42-45"/> Baltyme trynį laiko du susisukę tvirti baltymo saiteliai – vytulai ant kurių kabantis trynys yra paslankus ir būna tokioje padėtyje, kad nepriklausomai nuo kiaušinio padėties, gemalinis diskas būna visuomet paviršiuje. Visa tai gaubia dvisluoksnė polukštinė plėvelė, kuri bukajame kiaušinio gale persiskiria ir sudaro oro pilną ertmę. Kiaušinį dengia kietas lukštas, kuris susideda iš kalcio druskų (kalcio karbonato) ir turi daug smulkių kanalėlių, pro kurias į kiaušinio vidų patenka oras ir išeina besivystančio [[gemalas|gemalo]] gyvybinės veiklos dujiniai produktai. Vištos kiaušinis turi apie 7600 tokių porų.<ref name="Ivanauskas_42-45"/> Iš viršaus lukštas apgaubtas plona plėvele, apsaugančia kiaušinį nuo mikroorganizmų.
=== Pigmentacija ===
Vienų paukščių kiaušiniai būna balti ar vienspalviai ([[genys|genių]], [[Pelėdiniai paukščiai|pelėdų]], [[karveliai|karvelių]]). Kiti, tokie kaip [[žvirbliniai]], plėšrieji paukščiai, [[kiriniai|kirai]], [[tilvikiniai]], deda spalvotus kiaušinius. Paprastai kevalo spalva yra melsva arba gelsva išmarginta įvairių atspalvių dėmėmis. Dėmių spalva priklauso nuo ''ooporfirino'', kuri susidaro iš suirusių [[Raudonasis kraujo kūnelis|raudonųjų kraujo kūnelių]], patekusių į kaušintakius. Iš jų susiformuoja įvairaus dydžio gumulėliai, kurie prilipę prie kevalo sudaro taškus ir dėmes. Kiaušinio laibgalis paprastai būna stipriau išmargintas, nes kiaušinis kiaušintakiu juda smailiuoju galu.<ref name="Ivanauskas_42-45"/>
=== Dydis ===
[[Vaizdas:Comparison of eggs by Zureks.jpg|miniatiūra|kairėje|200px|Vištos, kivio, emu ir stručio kiaušiniai.]]
Kiaušinių dydis būna labai įvairus ir priklauso nuo paukščio [[rūšis|rūšies]]. Didžiausius kiaušinius tarp dabar gyvenančių paukščių deda [[strutis]], kuris yra 2000 kartų didesnis nei [[kolibriniai|kolibrio]] kiaušinis. Stručio kiaušinis yra apie 180 mm pločio ir 140 mm aukščio bei sveria apie 1,2 kilogramo. Kolibrio kiaušinis yra 13 mm ilgio ir 8 mm pločio ir sveria apie pusę gramo. Išnykusio milžiniško paukščio [[epiornis|epiornio]] kiaušiniai buvo 7 kartus didesni nei stručio.<ref>{{Cite web | title = Avian Reproduction | work = people.eku.edu | accessdate = 2016-09-15 | url = http://people.eku.edu/ritchisong/avianreproduction.html | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160702082347/http://people.eku.edu/ritchisong/avianreproduction.html | archivedate = 2016-07-02 }}</ref> Net ir vienodo dydžio paukščių kiaušiniai neretai būna nevienodo didumo. Pavyzdžiui, [[gegutė]]s kiaušinis sveria 3 gramus, [[putpelė]]s – 7 g, [[apuokėlis|apkuokėlio]] – 12 g, [[perkūno oželis|perkūno oželio]] – 17 g, nors visi šie paukščiai sveria apie 100 gramų.<ref name="Ivanauskas_42-45"/>
=== Funkcija ===
Kiaušinio trynys ir baltymas yra maistas besivystančiam paukščio gemalui. Gemalo diskas su tryniu suaugęs ir gemalui vystantis tarp jo ir trynio susidaro virkštelė, pro kurią grūdeliai patenka į paukščiuką. Jam augant trynys vis mažėja. Kiaušinio lukšto plėvelė apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų patekimo.
=== Perėjimas ===
[[Vaizdas:Amselmutter.jpg|miniatiūra|200px|Perintis juodasis strazdas]].
Neužperėtas kiaušinis būna sunkesnis už užperėtą. Kiaušiniui išperėti reikia tam tikros temperatūros. Esant aukštesnei ar žemesnei temperatūrai išsirita nenormalūs jaunikliai. Neužperėtas [[višta|vištos]] kiaušinis, laikomas žemesnėje nei 24 laipsnių [[temperatūra|temperatūroje]], sugebėjimą vystytis praranda tik po 3-4 savaičių. Tačiau paukščių, kurie pradeda perėti padėję 1-2 kiaušinius, šis sugebėjimas prarandamas anksčiau. Perėjimo pabaigoje, paukščiukas turi savo šilumos, tad galima jį palikti ilgesniam laikui. Perėjimo laikas skirtingas pas įvairius paukščius ir neretai priklauso nuo kiaušinio dydžio – didesni perimi ilgiau, nors taip yra ne visada. [[kikilis]] peri 14 dienų, [[paukštvanagis]] – 34 dienas, [[kranklys]] – 20 dienų, [[višta]] – 21 dieną, [[kondoras]] – 55 dienas.<ref name="Ivanauskas_42-45"/>
== Roplio kiaušinis ==
|
