Ginklas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Atšauktas naudotojo 84.15.183.119 (Aptarimas) darytas keitimas 5299341 Žyma: Anuliuoti |
||
Eilutė 4:
Rankiniai ginklai skirstomi į šaltuosius ir parakinius.
[[Šaltasis ginklas|Šaltieji ginklai]] pagal kaunamąjį principą skirstomi į šias grupes:
▲Bloga ) ginklai (lazda, [[kuoka]], [[vėzdas]], [[buožė]], [[kovos spragilas|spragilas]], [[blokštas]], [[rimbas]]) – jų kaunančioji dalis yra buka, žeidžia traiškydama arba kontūzydama.
# Duriamieji ginklai ([[stiletas]], [[ietis]], [[rapyra]], [[končiaras]]). Jų kaunančioji dalis yra duriantis [[antgalis]] arba [[geležtė]].
# Kertamieji ginklai (įvairūs [[kalavijas|kalavijai]], [[mačetė]], [[kirvis]], [[kovos dalgis]], [[čakra]]). Jų kaunančioji dalis yra [[ašmenys]], kuriuos turi ginklo [[geležtė]] ar [[galva]] arba pats ginklo „kūnas“ (pvz., čakros).
eilutė 17 ⟶ 15:
# Kirstynių ginklai – jais kaunamasi juos nuolat laikant rankose. Tai [[durklas]], [[kalavijas]], [[kirvis]], [[ietis]], [[buožė]], [[plunksnius]], [[čekanas]], [[alebarda]] ir daug kitų ginklų.
# Svaidomieji ginklai – jie sviedžiami tiesiogiai į taikinį ir kovimo momentu jie skriedami smogia. Tai [[akstis]], [[svaidomasis peilis]], [[tomahaukas]], [[bumerangas]], tiesiog akmuo… Svaidomuosius ginklus varo žmogaus raumenų perduota energija, kuri nėra sukaupiama kokiame nors pavidale.
# Šaunamieji ginklai – jie ([[lankas (ginklas)|lankas]], [[arbaletas]], [[svaidyklė]]) paleidžia tam tikrą sviedinį ([[strėlė]], [[riedulys|akmuo]]), kuris ir kauna taikinį. Sviedinio paleidimui naudojama ne tiesioginė žmogaus raumenų energija, o sukaupta energija. Lankas ir arbaletas naudoja sulenkto lanko potencinę energiją, svaidyklė –
[[Parakiniai ginklai]] atsirado [[XIV amžius|XIV]]-[[XV amžius|XV]] a., išradus [[Parakas|paraką]]. Pagrindinės parakinių ginklų grupės – šaunamieji ginklai ([[patranka]], [[arkebūza]], [[muškieta]], [[pistoletas]]), [[raketa|raketos]], [[granata|granatos]], [[mina|minos]].
Parakiniai [[šaunamasis ginklas|šaunamieji ginklai]] priskiriami prie tolimojo veikimo ginklų. Didelę įtaką šaunamųjų ginklų tobulinimui turėjo [[balistika|balistikos]] tyrimai. Šaunamieji ginklai, kuriuos naudoja vienas žmogus vadinami rankiniais ([[šautuvas]], [[pistoletas]], [[revolveris]]). Pabūklai, kurių [[kalibras]] didesnis nei 20 mm, priskiriami [[artilerija]]i. Šaunamieji ginklai, kuriuose parako dujų energija be [[kulka|kulkos]] ar [[sviedinys|sviedinio]] išmetimo dar panaudojama [[tūtelė]]s išmetimui ir užtaisymui, vadinami [[Pusiau automatinis (ginklas)|pusiau automatiniais]] (užsitaisantys būna pistoletai, šautuvai). O jei ta energija panaudojama ir iššovimui – tai [[automatinis ginklas|ginklas yra automatinis]] (pvz., [[kulkosvaidis]]).
eilutė 25 ⟶ 23:
Cheminės medžiagos (dujos), vartojamos kare prieš gyvąsias pajėgas, vadinamos [[cheminis ginklas|cheminiu ginklu]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] vienu iš pagrindinių didžiųjų valstybių ginklų tapo [[atominė bomba]], kuri naudota atgrasinimui nuo puolimo. [[cheminis ginklas|Cheminis]], [[branduolinis ginklas|branduolinis]] ir [[biologinis ginklas|biologinis ginklai]] vadinami bendru masinio naikinimo ginklų pavadinimu.
Ginklams neretai priskiria ir [[šarvas (įtaisas)|šarvus]], tuomet jie vadinami gynybine ginkluote.
{{Commons|Category:Weapons}}
{{Vikicitatos}}
{{technika ir technologijos}}
[[Kategorija:Ginklai| ]]
|