Thomas Edison: Skirtumas tarp puslapio versijų

| vardas = Tomas Alva Edisonas <br /> ({{en|Thomas Alva Edison}})

| gimimo data = [[{{Gimė|1847]] m., [[vasario |2|11]] d.}}

| gimimo vieta = {{USAvflagicon|USA}} [[Milanas (JAV)|Milanas]], [[Ohajas]], [[Milanas (JAV)|Milanas]]

| mirties data = [[{{Mirė|1931]] m., [[spalio |10|18]] d.|1847|2|11}}

| mirties vieta = {{USAvflagicon|USA}}, [[NaujasisVest DžersisOrindžas]], [[VestNaujasis OrindžasDžersis]], JAV

| veikla = [[Išradimas|Išradėjas]]<br, />[[Verslininkasverslininkas]]<br, />[[Inovacija|Inovatoriusinovatorius]]

| žinomas = [[Elektros lemputė]]<br />[[Gramofonas]]<br />[[Fonografas]]

[[FileVaizdas:A Day with Thomas Edison (1922).webm|thumb|thumbtime=1|upright=1.1| ''A Day with Thomas Edison'' (1922)]]

'''Tomas Alva Edisonas''' ({{en|Thomas Alva Edison}}; [[1847]]  m. [[vasario 11]] d. [[Milanas (JAV)|Milane]], [[Ohajas]], [[Milanas (JAV)|Milanas]]  – [[1931]]  m. [[spalio 18]] d. [[JAVVest Orindžas|Vest Orindže]], [[Naujasis Džersis]], [[Vest Orindžas]]JAV)  – amerikiečių [[Išradimas|išradėjas]] ir [[verslininkas]], vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių [[Išradimas|išradimų]] buvo tik senų [[Patentas|patentų]] patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai.

Tarp jo išradimų yra  – [[elektros lemputė]] (išradėjas yra Henrichas Goebelis ({{en|[[Heinrich Goebel}}|Heinrichas Gėbelis]]), tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), [[fonografas]], [[diktofonas]], [[kinetoskopas]], [[elektros kėdė]].

Tomas Edisonas gimė [[Milanas (JAV)|Milane]], [[Ohajas|Ohajo]] valstijoje, augo [[Port Huron’oHuronas|Port Hurono]] mieste, [[Mičiganas|Mičigane]]. Jis buvo septintasis ir paskutinysis vaikas Samuelio Edisono ({{en|Samuel Edison}}) ir Nencės Metjus Eliot ({{en|Nancy Matthews Elliott}}) šeimoje. Mokykloje Tomas mokėsi nelabai stropiai, netgi buvo vadinamas „neišmanėliu“ bei „besmegeniu“, todėl jo motina Nencė atsisakė mokyklos ir savo sūnų pradėjo mokyti individualiai.<ref> [http://www.nps.gov/archive/edis/home_family/fam_album.htm http://www.nps.gov/]</ref> [[1854]]  m. Tomo šeima persikraustė iš Milano arčiau prie [[Geležinkelis|geležinkelio]] Port Huron’eHurone. Ten Edisonas dirbo [[siunta|siuntinių]] išnešiotoju, vėliau „Grand Trunk Railway“ geležinkelių stoties [[Telegrafas|telegrafo]] operatoriumi. Dėl [[Avarija|avarijos]] traukinyje sutriko jo [[klausa]].<ref> Iš Metju Jezefseno knygos „Edison“.</ref><ref> Iš Neilio Baldvino knygos „Edison: Inventing the Century“.</ref> Būdamas 19 metų, Tomas Edisonas išvažiavo dirbti „[[Luizvilis|LuizvilioAssociated Press]] „Associated Press““ kompanijoje [[Luizvilis|Luizvilyje]], tačiau, netyčiomis išliejęs [[Sieros rūgštis|sieros rūgštį]] ant viršininko stalo, prarado darbą.<ref> „Edison: Inventing the Century“ 40  – 41 psl.</ref> Tada Tomas išvyko gyventi į [[Naujasis Džersis|Naująjį Džersį]], pas savo draugą Frankliną Leonardą Popą ({{en|Franklin Leonard Pope}}) ir ten [[1869]]  m. [[Patentas|užpatentavo]] savo pirmąjį išradimą  – [[Telegrafas|telegrafo]] atsakiklį.<ref> [http://patimg1.uspto.gov/.piw?docid=US000090646 http://patimg1.uspto.gov/]</ref>

[[1871]]  m., [[gruodžio 25]] d. Edisonas susituokė su šešiolikmete Marija Stilvel ({{en|Mary Stilwell}}), su kuria susilaukė trijų vaikų:

* Mariona Estela Edison ({{en|Marion Estelle Edison}}; [[1873]]–[[1965]]1873–1965)

* Tomas Alva Edisonas Jaunesnysis ({{en|Thomas Alva Edison Junior}}; [[1876]]–[[1935]]1876–1935)

* Viljamas Leslis Edisonas ({{en|William Leslie Edison}}; [[1878]]–[[1937]]1878–1937)

[[1884]]  m., [[rugpjūčio 9]] d. Marija mirė. Po dvejų metų [[1886]]  m., [[vasario 24]] d., Akrono mieste[[Akronas|Akrone]], [[Ohajas|Ohaje]] Tomas Edisonas vedė antrąjį kartą  – dvidešimtmetę Mina Miler ({{en|Mina Miller}}). Su ja jis vėl susilaukė trijų vaikų:

* Madeleina Edison ({{en|Madeleine Edison}}; [[1888]]–[[1979]]1888–1979)

* Čarlis Edisonas ({{en|Charles Edison}}; [[1890]]–[[1969]]1890–1969)

* Teodoras Mileris Edisonas ({{en|Theodore Miller Edison}}; [[1898]]–[[1992]]1898–1992)

Mina mirė [[1947]]  m., [[rugpjūčio 24]] d.<ref> Straipsnis „Edison’s Widow Very III“ iš „New York Times“ laikraščio.</ref>

[[Vaizdas:Edison and phonograph edit1.jpg|thumb|180px|Edisonas su savo fonografo modeliu ([[1877]]  m.)]]

Tomas Edisonas savo išradėjo bei verslininko karjerą pradėjo [[Niuarkas|Niuarke]], [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Išradęs keletą pagerinimų [[Telegrafas|telegrafui]] ir automatinį kartotoją, jis [[1877]]  m. sukonstravo [[fonografas|fonografą]]. Šis „stebuklingas“ [[išradimas]] labai išgarsino Edisoną. Išradėją Tomą žmonės pradėjo vadinti „Menlo Parko Burtininku“burtininku“ ({{en|The Wizard of Menlo Park}}), tačiau jo pirmojo [[fonografo cilindras]] buvo surinktas iš [[Alavas|alavo]] pluošto, todėl montuojamas garsas buvo nelabai kokybiškas. [[1880]]  m. savo fonografus projektuoti pradėjo [[Alexander Graham Bell|Aleksandras Grehamas Belas]], Čičesteris Belas ir Čarlis Tainteris. Naujuose prietaiso modeliuose cilindrai buvo kartoniniai ir padengti [[Vaškas|vašku]]. Tai buvo naujas iššūkis Tomui Edisonui, jis pradėjo tobulinti savo fonografo projektą.

=== 1876–1881  m. ===

[[Vaizdas:Menlo Park Laboratory.JPG|thumb|left|220px|Menlo Parko [[Laboratorija|laboratorijos]] patalpos (dabar perkeltos į Grinfildo kaimą ({{en|Greenfield Village}}) Dearborno mieste, [[Mičiganas|Mičigane]])]]

[[1876]]  m. Edisonas įkūrė pirmąją savo pramoninę technologijų [[Laboratorija|laboratoriją]], esančią Menlo Parke, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Lėšas laboratorijos klestėjimui teikė pats Edisonas sukaupęs nemenką kapitalą nuo savo telegrafo patobulinimų pardavimo. Jo įstaigos specifinis tikslas buvo nuolat kurti [[Technologijos|technologijų]] naujoves bei jų pagerintus modelius. Tomas Edisonas savo vardu dažnai [[Patentas|patentavo]] jo samdytų darbuotojų išrastus renginius ir patobulinimus. Jis ne tik vertė įtemptai dirbti laboratorijos darbuotojus, bet ir pats taip dirbo. Jis buvo įkūręs didelę darbo grupę, kurioje dirbo samdomi [[Inžinierius|inžinieriai]] bei kiti šios srities atstovai.

Per [[1877]]–[[1878]]  m. laikotarpį Edisonas išrado ir patobulino savo pirmąjį anglinį [[Mikrofonas|mikrofoną]], kuris buvo naudojamas [[Telefonas|telefonų]] rageliuose iki [[1980]]  m. [[1920]]  m. šis prietaisas buvo panaudotas [[Radijas|radijo]] stotyse.

[[Vaizdas:Edison bulb.jpg|thumb|160px|Pirmoji Tomo Edisono [[elektros lemputė]] ([[1879]]  m.)]]

Inžinierius  – elektrikas Viljamas Jozefas Hameris ({{en|William Joseph Hammer}}) savo pareigas laboratorijoje pradėjo vykdyti nuo [[1879]]  m. [[Gruodis|gruodžio]]. Jis buvo pagrindinis Edisono padėjėjas, kuriam atiteko garbė konstruoti pirmąsias savo viršininko suplanuotas [[Elektros lemputė|elektros lemputes]]. Edisono lemputės turėjo labai patvarius [[Vakuumas|vakuumus]], kurių pagalba jos galėjo degti kelis šimtus valandų, taip pat išskirtinę kokybę lemputei teikė [[Anglis|anglinis]] [[Bambukai|bambuko]] siūlas. [[1880]]  m. buvo pagaminta 50 000 tokių lempučių. Tomas Alva Edisonas neišrado pirmosios lemputės, o tik komercializavo pirmąjį komerciškai praktinį [[Šviesa|šviesos]] šaltinį.

[[1880]]  m. Edisonas užpatentavo [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros lemputės veikimui. [[Gruodžio 17]] d. buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau [[1882]]  m., [[rugsėjo 4]] d., Perlo gatvėje, [[Manhatanas|Manhatane]] buvo įjungta pirmoji šalies [[Jėgainė|elektrinė]] „Pearl Street Station“. Ši elektrinė aprūpino 59 klientus Manhatano mieste, teikdama nuolatinę 110 [[Voltas|voltų]] elektros srovę.

Menlo Parko [[laboratorija]] sėkmingai plėtėsi, todėl Edisonas pasisakė norįs turėti visas [[Cheminė medžiaga|chemines medžiagas]] ir kitus reikalingus įrankius bei [[Gamtiniai ištekliai|išteklius]] savo įstaigoje… [[1887]]  m. vienas [[laikraštis]] paskelbė, kad Tomo Edisono laboratorijoje yra: „aštuoni tūkstančiai chemikalų rūšių, visų dydžių [[Adata|adatos]], virvės, laidai, [[Nafta|naftos]], visų pasaulio [[Rūda|rūdų]]…“rūdų…“.<ref> „Owning the Future“ 158–160 psl.</ref>

Tomo Edisono Menlo Parko laboratorija buvo pirmoji [[įmonė]], ieškanti [[technologijos]] naujovių ir kontroliuojanti jų [[gamyba|gamybą]].

[[1883]]  m. prie Edisono organizacijos prisijungė kompetentingas [[matematika]]smatematikas Frenkas Julianas Sprague ({{en|Frank Julian Sprague}}). Vienas iš reikšmingiausių Franko įnašų į Edisono Menlo Parko [[Laboratorija|laboratoriją]] buvo tai, kad jis įvedė patogesnius matematinius metodus [[buhalterija|buhalterijoje]], bet Frankas Julianas Edisono organizaciją paliko jau [[1884]]  m.<ref> [http://edison.rutgers.edu/ http://edison.rutgers.edu/]</ref>

Kitas Edisono bendradarbis buvo [[Nikola Tesla]] ({{en|Nikola Tesla}}), kuriam jis pažadėjo 50 000 [[Jungtinių Valstijų doleris|JAV dolerių]], tačiau jų nesumokėjo.<ref> [http://www.pbs.org/tesla/ll/ll_america.html http://www.pbs.org/]</ref> Tesla tobulino Edisono nuolatinės [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemą.

Taip pat Edisonui dirbo 28 jo „[[pionieriai]]“„pionieriai“.

[[Vaizdas:Edison.jpg|thumb|right|„Menlo Parko [[Magija|burtininkas]]“burtininkas“]]

Po Tomo Edisono nuolatinės [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemos [[Patentas|patento]] įtvirtinimo atsirado daugiau žmonių, norinčių šią sistemą patobulinti, atsirado Džordžo Vestinghauzo ({{en|George Westinghouse}}) ir Nikolos Teslos ({{en|Nikola Tesla}}) [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros]] pasiskirstymo sistema. Skirtingai negu nuolatinė srovė, kintamoji srovė galėjo būti jungiama prie labai aukštos įtampos, o [[Transformatorius|transformatorių]] pagalba [[Elektros srovė|elektros srovę]] siunčiama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros srovės]] teikimo procesas buvo patogesnis.

[[1887]]  m. [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] jau buvo įrengta 121 Edisono nuolatinės [[elektros srovė]]ssrovės [[Jėgainė|elektrinė]], todėl Tomas Edisonas nenorėjo leisti patentuoti [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros srovės]] projekto. Taigi jis suorganizavo [[Propaganda|propagandinę]] [[Kampanija (reikšmės)|kampaniją]] prieš savo konkurentus, šalies gyventojams buvo pateikti du argumentai  – kintamoji srovė yra gerokai pavojingesnė naudojimui ir jos veikimo laikotarpis nežinomas.

Nepaisant Edisono [[Mirtis|mirties]] bausmių niekinimo, jis [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros srovės]] projektą panaudojo [[elektros kėdėskėdė]]s [[Išradimas|išradimui]]. Edisonas [[žmonija]]ižmonijai norėjo parodyti kintamosios srovės pavojų, jo tarnai viešai [[elektra]] kankino gyvūnus, rodė filmuotas medžiagas,<ref> [http://www.imdb.com/title/tt0231523/ http://www.imdb.com/]</ref> tačiau kintamosios srovės [[projektas]] vis tiek nugalėjo Edisono nuolatinę [[Elektra|elektros]] srovės sistemą. „Srovių karas“ pasibaigė tik [[2007]]  m., [[lapkričio 14]] d., kai visiškai buvo sustabdytos Edisono sistemos [[jėgainė|elektrinių]] darbas.

=== 1884–1929  m. ===

[[Vaizdas:Ford Edison Firestone1.jpg|thumb|right|[[Henris Fordas]], Tomas Edisonas ir Harvis Faerstounas ([[1929]]  m.; Fort Myers’asFortmaersas, [[Florida]])]]

Po pirmosios žmonos mirties [[1884]]  m. Edisonas gyveno viengungio gyvenimą, tačiau [[1886]]  m. jis nusipirko prašmatnų namą „Glenmontą“ Vest Orindže, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]], ir vedė antrąjį kartą. Taip pat Edisonas pasistatė žiemos sodą [[ŽiemaFortmaersas|žiemosFortmaerse]] sodą Fort Myers’e, [[Florida|Floridoje]], ir ten praleido daug žiemų su savo naująja žmona.

[[1891]]  m. Tomas Edisonas užpatentavo [[kinetoskopas|kinetoskopą]]. Šis prietaisas buvo įdiegtas žaidimų salėse, žmonės galėjo pasižiūrėti trumpus [[Filmas|filmukus]]. Kinetoskopas buvo viešai parodytas 1891  m. [[gegužės 20]] d.<ref> [http://memory.loc.gov/ammem/edhtml/edmvhist.html http://memory.loc.gov/]</ref>

[[1892]]  m., [[rugpjūčio 9]] d. Edisonas gavo [[Patentas|patentą]] dvipusiam [[Telegrafas|telegrafui]], o [[1896]]  m. [[Balandis|balandį]] pagamintas Edisono gamyklose Tomo Armato ({{en|Thomas Armat}}) [[Kino filmas|kino filmų]] [[projektorius]] „Vitascope“ buvo pardavinėjamas Edisono vardu ir viešai demonstruojamas [[Niujorkas|Niujorke]]. Prietaisas rodė kino filmus su garso takeliu, mechaniškai sinchronizuotu su filmu.

Tomas Edisonas [[1895]]  m. komercializavo [[Šeelitas|šeelito]] ekraną [[Rentgeno aparatas|rentgeno aparatui]]. Jis teigė, kad dėl šio [[Išradimas|išradimo]] susigadino regėjimą.<ref> [http://home.gwi.net/~dnb/read/edison/edison_xrays.htm http://home.gwi.net/]</ref>

[[1902]]  m. [[Londonas|Londone]] Tomas Edisonas iš Džordžo Melio ({{en|Georges Méliès}}), [[Teatras|teatro]] savininko, nusipirko „Kelionės į mėnulį“ ({{en|''A Trip to the Moon}}''') filmo kopiją, kurią visiems viešai parodė [[Niujorkas|Niujorke]]. Melis norėjo gauti procentą nuo gauto Edisono pelno, bet verslininkas privertė Melį bankrutuoti.<ref> [http://books.google.com/books?id=Nkyr7ARHY6sC&pg=PA36&sig=tjDUDk-sLW7WviFE0_So3zYeDWs#PPA36,M1 http://books.google.com]</ref> Edisonas nutarė dėti atspaudus ant savo naujų [[Filmas|filmų]] juostų, kad stipriau apsaugotų savo [[Autoriaus teisė|autorystės teises]]. [[1908]]  m. jis įkūrė kinopatentų kompaniją „Motion Picture Patents Company“.

[[1928]]  m. Edisonas prisijungė prie Civitano klubo, jame su savo geru draugu [[Henris Fordas|Henriu Fordu]] ({{en|Henry Ford}}) jie buvo aktyvūs nariai.<ref> „The Civitan Story“ 34 psl.</ref>

[[1930]]  m. Edisono žmona Mina vieno laikraščio [[interviu]] paskelbė, kad jos vyras yra labai [[Sveikata|sveikatingas]] žmogus, nes jis kėlėsi anksti, valgė tik sveiką maistą ir daug dirbo.<ref> Straipsnis iš „The American Magazine“ laikraščio.</ref>

Edisonas buvo aktyvus [[verslas|verslininkas]] iki pat [[Mirtis|mirties]]. Jis vadovavo [[Geležinkelis|geležinkelių]] kompanijai „Lackawanna Railroad“. Dabar Edisono geležinkelio pasiekimų išgraviruotą plokštelę galima pamatyti „Lackawanna“ laukiamajame terminale.<ref> Iš Kevino Holando knygos „Classic American Railroad Terminals“.</ref>

Tomas Edisonas mirė [[1931]]  m. [[spalio 18]] d. savo namuose „Glenmonte“, Vest Orindže, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]].

Tomas Edisonas teigė esąs [[Deizmas|deistu]], nors daugelis jį vadino [[Ateizmas|ateistu]]. Istorikas Paulas Israelas ({{en|Paul Israel}}) Edisoną laikė [[Laisvamanybė|laisvamaniu]]<ref> Paulo Israelio „Edison: A Life of Invention“.</ref>, o pats Edisonas save „The„[[The New York Times“Times]]“ laikraščio [[interviu]] pavadino deistu, esančiu prieš smurtą. Jis sakydavo: „Kenkdami visiems kitiems gyviams, mes vis dar esame laukiniai [[žmonės]].“ <ref> [http://books.google.com/books?id=DtjWFiDKsJ0C&pg=PA37&dq=%22Still+savages%22+edison&ei=KiHMSLJSiNzKBIiglYsJ&sig=ACfU3U2IXFOuvGUriygDwhEkgvqyaefwEg http://books.google.com]</ref>

Tomo Edisono garbei yra pavadinti įvairūs pastatai, [[Muziejus|muziejai]], [[Kompanija (įmonė)|kompanijos]] bei apdovanojimai, pavyzdžiui, Tomo Edisono valstybinė kolegija Fort Myers’eFortmaerse, [[Florida|Floridoje]], 3 Edisono [[Tiltas|tiltai]], „Detroit Edison“, „Consolidated Edison“, „Edison International“ kompanijos bei Edisono medalio apdovanojimas. Taip pat Edisonas pats buvo gavęs Matteucci [[Fizika|fizikų]] apdovanojimą ([[1887]]  m.), jam buvo priskirta 35 Maiklo Harto knygos „100 įtakingiausių asmenų [[Istorija|istorijoje]]“istorijoje“ vieta ([[1978]]  m.), taip pat jis gavo pirmą vietą „Life“„[[Life]]“ žurnalo apklausoje „100 svarbiausių tūkstantmečio asmenų“ ([[1997]]  m.) bei 15 vietą „Didžiųjų amerikiečių“ seriale ([[2005]]  m.). [[Vasario 11]] d., Edisono gimimo diena, yra [[JAV]] [[Išradimas|išradėjų]] diena nuo [[1983]]  m.

{{Išnašos|3}}

* [http://ariwatch.com/VS/TheDiaryOfThomasEdison.htm http://ariwatch.com/] svetainė apie Tomą Edisoną. ([[Anglųanglų kalba|Angangl.]])

* [http://www.nps.gov/archive/edis/home_family/fam_album.htm http://www.nps.gov/] Kita svetainė apie Edisoną. ([[Anglųanglų kalba|Angangl.]])

* [http://n-t.ru/tp/it/edison.htm http://n-t.ru/] Trumpa Edisono biografija. ([[Rusųrusų kalba|Rusrus.]])

* [http://www.gutenberg.org/browse/authors/e#a3325 http://www.gutenberg.org/] Svetainė apie Edisono darbus. ([[Anglųanglų kalba|Angangl.]])

* [http://www.edisonmuseum.org/ http://www.edisonmuseum.org/] Svetainė apie Edisono muziejų. ([[Anglųanglų kalba|Angangl.]])

* [http://www.historichomes.org/edisonhouse/ http://www.historichomes.org/] Svetainė apie Edisono namus. ([[Anglųanglų kalba|Angangl.]])