Renesansas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 56:
 
* [[Viduramžiai]]s Šiaurės [[Italija|Italijoje]] kūrėsi ir klestėjo laisvi respublikinio valdymo [[miestas valstybė|miestai – valstybės]]: Florencijos, Genujos, Sienos, Venecijos respublikos. Nuo XII a. pab. jie tapo svarbiais [[finansai|finansų]], [[amatų]] ir [[prekybos]] centrais visoje Europoje. Juose stiprėjo prekybininkų bei amatininkų (viduramžiškoje tradicijoje menininkai laikyti būtent tokiais) politinė ir socialinė padėtis.
* 1377 m. iš Avinjono į Romą sugrįžus popiežiui Grigaliui IX ir ypač po 1417 m. – galutinai įveikus Bažnyčios skilimą – svarbiu politiniu faktoriumi Apeninų pusiasalyje, katalikiškosios Europos dvasiniu centru tapo Popiežiaus valstybė. XV – XVI a. sandūroje Romos popiežiai tapo svarbiausiais renesansinės dailės ir architektūros mecenatais.<ref>http://visart.info/DR/ren.htm</ref>
* 1453 m. gegužės 29 d. Osmanų imperijos kariuomenei užėmus Konstantinopolį ([[Konstantinopolio žlugimas]]), žlugo Bizantijos imperija – tai paskatino graikų mokslininkų ir menininkų emigraciją į Vakarus. Jie supažindino Vakarų Europą su iki tol nežinotais antikinės kultūros paminklais.
* 1492 m. sausio 2 d. ispanams užkariavus paskutinę maurų valstybę Pirėnų pusiasalyje – Granados emyratą, pasibaigė [[rekonkista]]. Dinastiniais ryšiais „katalikiškųjų monarchų“ – Kastilijos karalienės Izabelės I ir Aragono karaliaus Ferdinando II sujungtoje Ispanijoje, Manuelio I Laimingojo valdomoje Portugalijoje suintensyvėjo jūrinė prekyba, apogėjų pasiekė [[Didieji geografiniai atradimai|Didžiųjų geografinių atradimų]] epocha.