10:43, 6 sausio 2018 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai S naujas paieškos raktas Kategorija:Kačinai: " " naudojant HotCat ← Prieš tai darytas keitimas		12:52, 6 sausio 2018 versija taisyti anuliuoti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: \|užrašas= Dzingpo \|gyvskaičius= ~1 mln. \|popvieta= {{flag\|Mianmaras}} (850 000)<br>{{flag\|Kinija}} (147 828)<br>{{flag\|Indija}} \|religija=[[krikščionybė]], [[animizmas]] \|kalba=[[jingpo kalba]], [[nungų kalbos]], [[maru kalbos]], [[nusu kalbos]] Eilutė 10: \|vikiteka = }} '''Kačinai''' ({{mr\|ကချင်‌လူမျိုး\|ka.hkyang lu.myui:}}) – tautų grupė, gyvenanti [[Pietryčių Azija\|Pietryčių Azijoje]]. Daugiausia koncentruojasi dabartinio [[Mianmaras\|Mianmaro]] šiaurėje (jų vardu pavadinta [[Kačinų valstija]]), [[Junanas\|Junano]] ([[Kinija]]) vakaruose. ~~Nedidelė~~([[Nudziango ~~diaspora~~lisu ~~randama~~autonominė prefektūra\|Nudziango lisu autonominėje prefektūroje]]) ir [[Arunačal Pradešas\|Arunačal Pradešo]] ([[Indija]]) rytiniame pakraštyje ([[Čanglango rajonas\|~~Indijoje~~Čanglango rajone]]). Kačinų pavadinimas yra [[egzonimas]], kurį jiems davė greičiausiai britai, ir jis yra kilęs iš vienos nedidelių genčių, ''gahkyeng'', su kuria pirmiausia susidūrė krikščionių misionieriai. Patys kačinai turi bendrą tapatybę ir save įvardina terminu '''Dzingpo vunpaung''' (''Jinghpaw Wunpawng''), kas reiškia "Dzingpo konfederacija". Todėl kartais kačinams taikomas terminas dzingpo. Tačiau tokiu ~~atvejus~~atveju jis yra painiojamas su siauresniu [[dzingpo]], kaip vieno iš kačinų etnosų, apibrėžimu. Į '''Kačinų nacijos''' Mianmare sampratą įtraukiamos visos Mianmare gyvenančios kačinų grupės, kurios skirstomos į tokius subetnosus: [[dzingpo]], [[lisu]], trone, dalaungai, gauri, hkahku, [[derungai\|dulengai]], [[maru (kačinai)\|maru (laugorai)]], [[ravangai]], [[lačikai\|Laši (lačidai)]], [[caiva\|atsi (zaiwa)]], taronai. == Arealas ir įvairovė == eilutė 19 ⟶ 21: Kačinų teritorijose prasideda daug upių, kurios suformuoja didesnius ar mažesnius slėnius, atskirtus kalnagūbrių. Didžiausios upės yra [[Čindvinas]] ir [[Iravadis]] ([[Hukaungo slėnis]]), [[Mali Hka]], [[Nmai Hka]], [[Salvinas\|Nudziangas]] ir [[Mekongas\|Lancangas]]. Iš viso priskaičiuojami ~~bent~~keliolika ~~7 atskiri~~atskirų kačinų ~~etnosai~~etnosų, kurie gyvena skirtingose teritorijose ir kalba skirtingomis kalbomis. Juos galima grupuoti pagal lingvistinį kriterijų: * [[Dzingpo]] - didžiausias kačinų etnosas, kuris kalba [[dzingpo kalba]]. Koncentruojasi derlingose lygumose ir slėniuose kačinų arealo vakarinėje dalyje. Nedidelė jų diaspora, žinoma kaip ''singpo'', gyvena ir Indijoje. Jie užima didesniąją pusę viso kačinų arealo. ~~Kiti~~Visi kiti etnosai gyvena aukštikalnių teritorijose; * [[Lisu]] - gyvena į šiaurę nuo dzingpo. ~~Naudoja~~Mianmaro, Junano ir [[~~lisu~~Arunačal ~~kalba~~Pradešas\|~~lisu~~Arunačal Pradešo]] irteritorijose. Naudoja [[~~lipo~~lisu kalba\|~~lipo~~lisu kalbą]] ~~kalbas~~; * [[Ravangai]], [[derungai]] ir [[anongai]] - šiauriausi etnosai, gyvenantys Tibeto plynaukštės priekalnėse. Naudoja 3 atskiras [[nungų kalbos\|nungų kalbas]]. Ravangai daugiausiai koncentruojasi Mianmaro teritorijoje, derungai - siaurame Dulongo upės slėnyje Kinijoje, o anongai - Nudziango aukštupyje; * [[Ravangai]] - šiauriausias etnosas. Naudoja [[ravangų kalba\|ravangų kalbą]]; * [[Maru]] (lhaovo), [[caivai]] (aci) ir [[lačikai]] (lashi) - gyvena aukštikalnėse Mianmaro ir Kinijos pasienyje ir naudoja ~~tris~~ giminingas [[maru kalbos\|maru kalbas]]. Kinijos teritorijoje visi jie traktuojami kaip viena tauta ir vadinami dzingpo;▼ * [[Derungai]] - gyvena mažoje teritorijoje Dulongo upės slėnyje Kinijoje. Naudoja ravangams giminingą [[derungų kalba\|derungų kalbą]]; * [[NuNusu]] ir [[zouzou]] - gyvena Nudziango slėnyje ryčiausioje kačinų teritorijos dalyje, dabartinės Kinijos teritorijoje. ~~Jiems~~Vartoja ~~priskiriami~~2 atskiras [[nusu ~~kalba~~kalbos\|nusu kalbas]],. ~~[[zouzou~~Kinijoje ~~kalba\|zouzou]]~~grupuojami irkaip [[~~anongų~~Nu ~~kalba~~(tauta)\|~~anongų]]~~nu ~~kalbomis~~etninė ~~kalbantys etnosai~~grupė]].▼ ▲* [[Maru]] (lhaovo), [[caivai]] (aci) ir [[lačikai]] (lashi) - gyvena aukštikalnėse Mianmaro ir Kinijos pasienyje ir naudoja tris giminingas kalbas. Kinijos teritorijoje ; ▲* [[Nu]] - gyvena Nudziango slėnyje ryčiausioje kačinų teritorijos dalyje dabartinės Kinijos teritorijoje. Jiems priskiriami [[nusu kalba\|nusu]], [[zouzou kalba\|zouzou]] ir [[anongų kalba\|anongų]] kalbomis kalbantys etnosai. == Istorija == [[vaizdas:Kachin_tribe_depiction,_1900s.jpg\|thumb\|left\|Kačinų atvaizdas mianmų dailėje XX a. pradžioje]] Kačinų tautų protėviai gyveno [[Tibeto plynaukštė]]je, ir greičiausiai atsiskyrė nuo [[čiangai\|čiangų]], ir palengva migravo į pietus. Kuomet jie pasiekė kalnuotas teritorijas Junano provincijos šiaurės rytiniame pakraštyje, [[Dali karalystė]]je jie buvo vadinami ''Xunchuanman''. Vėlesniuose kinų šaltiniuose iki pat XX a. jie vadinti '''ečangais''' (''Echang''), '''džesie''' (''Zhexie'') ir '''ježenais''' (''Yeren''). Per XV-XVI a. kačinai migravo tolyn į vakarus ir pietus, ir apgyvendino Kačinų kalvas bei derlingus slėnius. Šis regionas nuo XIII a. buvo kontroliuojamas [[šanai\|šanų]], ir čia keliuose derlinguose slėniuose buvo įsikūrę [[šanų valstybės]]. Kačinai palengva asimiliavo ir išstūmė šanus į pietus. Šanų likučiai, išsimėtę šiame regione tapo žinomi kaip [[khamčiai]]. Kačinų migracija į pietus šanų teritorijų sąskaita tęsėsi ir per XIX a. Patys kačinai skirstėsi į etnines grupes, kurios savo ruožtu skirstėsi į genčių žemes, valdomas vadų ''mung du''. Vien Hugaungo slėnį valdė 12 vadų. XIX a. pabaigoje kontrolę į pietus nuo kačinų žemių paėmė [[Britų Birma]]. Kačinų teritorija buvo formaliai įtraukta į jos sudėtį kaip [[Kačinų kalvos]] - viena iš tiesiogiai nekontroliuojamų gentinių teritorijų. Pietinė jos riba nubrėžta maždaug ties [[Mjitkjina\|Mjitkjinos]] miestu. Kačinams buvo uždrausta migruoti piečiau šios linijos, kai tuo tarpu į šiaurę nuo jos kontrolė buvo labai menka. Nepaisant to, miesionierių dėka čia kelią kačinų tarpe rado [[krikščionybė]], kuri susimaišė su vietiniais animizmo tikėjimais. Nors kačinų teritorija buvo mažai kontroliuojama, per XX a. I pusę jų žemėse buvo nustatytos formalios sienos tarp Britų Indijos ir [[Čingų dinastija\|Čingų Kinijos]]. Paskutiniai sprendimai dėl sienų priimti 1960 m. Tokiu būdu po Mianmaro nepriklausomybės kačinai buvo padalinti tarp dviejų valstybių. Nuo 1949 m. prasidėjo konfliktai tarp kačinų ir Birmos centrinės valdžios, kuri siekė kurti unitarinę valstybę su budizmu kaip pagrindine religija. 1961 m. buvo suformuota [[Kačinų nepriklausomybės armija]], kuri stojo į atvirą kovą su vyriausybe. Didelė dalis kačinų žemių buvo tiesioginėje jos kontrolėje per visą pilietinį karą. Ji buvo stipriai remiama iš Kinijos. Tik 1994 m. kačinų armija sudarė paliaubas su centrine vyriausybe. Pasibaigus pilietiniam karui, kačinų teritorijoje padidėjo Mianmaro centrinės valdžios kontrolė. Pastebima daug žmogaus teisių pažeidimų. Krašte yra masiškai kertami miškai. Nuskurdę gyventojai priversti migruoti. Dauguma jų migruoja į Tailandą ir Malaiziją, iš kur jų diaspora sklinda į Vakarų šalis. Kačinų krašte klesti [[opiumas\|opiumo]] gamyba, didele problema tampa [[sekso vergija]] ir žmonių grobimai. == Kultūra == Kačinų tautos gyvena dviaukščiuose ovalaus plano nameliuose, statomuose iš medžio ir bambuko. Antrasis aukštas naudojamas kaip gyvenamosios patalpos, o pirmasis - kaip tvartas ir sandėlys. ~~{{stub}}~~ Kačinai išpažįsta krikščionybę, kuri į kraštą atkeliavo XX a. pirmoje pusėje. Tačiau išlikę ir vietiniai tikėjimai. == Šaltiniai == * Leach, E.R. 1973. Political Systems of Highland Burma– A Study of Kachin Social Structure. Bloomsbury Academic. * Global Witness A Choice for China: Ending the destruction of Burma's frontier forests, 2005. * Valley of Darkness: Gold Mining and Militarization in Burma's Hugawng Valley (Chiang Mai, Thailand, 2007) * Bradley, David. (1997). Tibeto-Burman languages of the Himalayas. Canberra: Australian National University Press. {{Mianmaro tautos}} [[Kategorija:Kinijos tautos]]

Kačinai: Skirtumas tarp puslapio versijų