Vokiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 211:
{{main|Vokiečių kalbos abėcėlė}}
 
Vokiečių kalbos abėcėlė − tai vokiečių kalbos rašybai skirtas [[Lotynų abėcėlė|lotyniškos abėcėlės]] variantas. Dabartinėje bendrinėje kalboje vartojamos 26 lotyniškos [[raidė]]s ir trys su umliauto ženklu (Ä, Ö, Ü). Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge,<ref>Ministerin für Erziehung und Berufsausbildung, Mady Delvaux-Stehres: ''Communiqué – Neuregelung der deutschen Rechtschreibung im luxemburgischen Schulsystem.'' 3. August 2005 ([http://www.gouvernement.lu/salle_presse/communiques/2005/08/03delvaux_rechtschreibung/index.html online])</ref> kaip ir vokiečių mažumų rytų Belgijoje,<ref>[http://www.dglive.be/desktopdefault.aspx/tabid-506//739_read-986/ Deutschsprachige Gemeinschaft in Belgien: Zuständigkeiten]</ref> Danijos pietuose<ref>[http://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp http://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp] Website der deutschsprachigen Tageszeitung „Der Nordschleswiger“ (Dänemark)]</ref> bei Italijoje ([[Pietų Tirolis|Pietų Tirolije]])<ref>[http://www.provinz.bz.it/landmaus/de/landmaus-online/landmaus-herunterladen.asp?redas=yes&somepubl9_action=300&somepubl9_image_id=154911 Landmaus Nr 12]</ref> dar turimas [[escetas]] (ß), bet Šveicarijoje ir Lichtenšteine šios raidės atsisakyta.
 
Kai kurios raidės yra bevardės giminės, su jomis vartojamas artikelis ''das'' („das A“, „das B“ ir t. t.).
Eilutė 290:
 
[[Vaizdas:De-Faust - Der Tragödie erster Teil-Prolog und Auf dem Theater-wikisource.ogg|thumb|Klausytis: vokiečių kalba deklamuojamas [[Johann Wolfgang von Goethe|J. V. Goethe'ės]] ''[[Faustas]]'' ]]
Bendrinėje vokiečių kalboje yra 16 [[balsis|balsių]] ir 3 dvibalsiai. Be įprastinių vokiečių kalbos balsių, svetimos kilmės žodžiuose kartais tariama /ʌ/ (''D'''u'''blin''), /æ/ (''C'''a'''nberra''), /ə:/ (''New J'''er'''sey''), /ɔ:/] (''H'''a'''ll''), /ɶ:/ (''Chef d''''ɶu'''vre''). <ref name="Noskov415">{{cite book|last=Noskov|first= S. A.|title=Vokiečių kalba stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas|publisher=Minsko Aukštoji mokykla|location=Minskas|date=2002 |pages=415 |isbn=985-06-0819-6}}''(rusų k.)</ref> Kai kurie kalbininkai balsį {{IPA|/ə/}} laiko nekirčiuotu balsio {{IPA|/ɛ/}}, o balsį {{IPA|/ɐ/}} − nekirčiuoto garsų junginio {{IPA|/ər/}} alofonu. Nesutariama ir dėl balsio {{IPA|/ɛː/}} fonetinio įteisinimo, nes šis garsas dažnai tariamas kaip /eː/, be to, daugumoje bendrinės kalbos šnektų jis nevartojamas. Panašu, kad šis balsis traukiasi iš kalbos.<ref>[https://books.google.fi/books?id=0RrHcVfn5VcC&pg=PA175&lpg=PA175&dq=%C3%A4hre+ehre+pronunciation&source=bl&ots=bI1vfcTR8T&sig=l-OkWfnaISGHH722o2C7t0T8Nk4&hl=en&sa=X&ei=GEBLUPKqBoiA4gT2wYDICA#v=onepage&q=%C3%A4hre&f=false/von Polentz, 2000, 151,175](interaktyvu)</ref>
 
Balsiai gali būti trumpieji arba ilgieji (išskyrus dvibalsius):
Eilutė 423:
 
==== Priebalsiai ====
Bendrinė vokiečių kalba turi 22 [[priebalsis|priebalsius]] ir 3 [[Afrikata|afrikatas]] (dažnai garsų junginiai /kv/ ir /ks/ laikomi afrikatomis, tačiau [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] prie afrikatų jie nepriskiriami).<ref>{{cite book|lastname=Noskov|first= S. A.|title=Vokiečių kalba stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas|publisher=Minsko Aukštoji mokykla|location=Minskas|date=2002 |pages=415 |isbn=985-06-0819-6}}''(rusų k.)''<"Noskov415"/ref> Svetimos kilmės žodžiuose kartais tariama /w/ ('''''W'''aterproof''), /θ/ (''Commonweal'''th'''''), /ð/ (''Ciu'''d'''a'''d''' Trujillo''), /ʤ/ ('''''G'''in'').
 
{| class="wikitable" style="text-align:center"
Eilutė 565:
 
=== Kirčiavimas ===
Vokiečių kalbos žodžiuose kirtis fiksuotas ir beveik niekada žodyje nekeičia savo vietos. Šakniniuose žodžiuose dažniausiai kirčiuojamas pirmasis skiemuo, žodžiuose su [[priešdėlis|priešdėliais]] kirčiuojama arba priešdėlyje, arba šaknyje. Tokiu atveju priešdėliai skirtomi į kirčiuojamuosius (''un-, ur-, ab-, auf-, aus-, bei-, ein-, mit-, nach-, vor-, zu-'') ir nekirčiuojamuosius (''be-, ge-, ent-, emp-, er-, miss-, ver-, zer-''), dar vadinamus puspriešdėliais ir priešdėliais (kirčio vieta − vienas iš požymių, pagal kurį supriešinamos šios dvi afiksų rūšys). Dauguma vokiškų priesagų nekirčiuojamos, tačiau didelė priesagų grupė gali gauti kirtį (''-ist, -ent, -ant, -ee, -eur, -ion, -tät, -ur, -at, -it, -ot, -et'').<ref>{{cite book|lastname=Noskov|first= S. A.|title=Vokiečių kalba stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas|publisher=Minsko Aukštoji mokykla|location=Minskas|date=2002 |pages=415 |isbn=985-06-0819-6}}''(rusų k.)''<"Noskov415"/ref> Dūriniai (sudurtiniai žodžiai) turi pagrindinį (paprastai kirčiuojamas pirmasis dėmuo) ir papildomą kirčius. Papildomą kirtį dažniausiai gauna antrasis dūrinio dėmuo (pvz., kaip žodyje ''Zeít-verschiébung''), tačiau esama išimčių (pvz., kaip žodyje ''Jáhr-húndert''), o santrumpose kirčiuojama paskutinė jų raidė (''die BRD [be:’ɛr’de:]'').
 
Sakinyje kirčiuojami savarankiški žodžiai, vadinasi, pagalbiniai kirčio negauna. Kirčių, tono pokyčių, šnekėjimo spartumo ir pauzių derinys kuria intonaciją. Pagrindinis visos frazės kirtis vadinamas frazės kirčiu, jam būdingas aukštesnis arba žemesnis tonas: ''Was "machen Sie?''. Prasminis (loginis) kirtis rodo kalbėtojo norą tą žodį pabrėžti: ''“Er kommt heute – Er "kommt heute.''