Vokiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vokiečių kalbos abėcėlė − tai vokiečių kalbos rašybai skirtas [[Lotynų abėcėlė|lotyniškos abėcėlės]] variantas. Dabartinėje bendrinėje kalboje vartojamos 26 lotyniškos [[raidė]]s ir trys su umliauto ženklu (Ä, Ö, Ü). Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge,<ref>Ministerin für Erziehung und Berufsausbildung, Mady Delvaux-Stehres: ''Communiqué – Neuregelung der deutschen Rechtschreibung im luxemburgischen Schulsystem.'' 3. August 2005 ([http://www.gouvernement.lu/salle_presse/communiques/2005/08/03delvaux_rechtschreibung/index.html online])</ref> kaip ir vokiečių mažumų rytų Belgijoje,<ref>[http://www.dglive.be/desktopdefault.aspx/tabid-506//739_read-986/ Deutschsprachige Gemeinschaft in Belgien: Zuständigkeiten]</ref> Danijos pietuose<ref>[http://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp http://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp] Website der deutschsprachigen Tageszeitung „Der Nordschleswiger“ (Dänemark)]</ref> bei Italijoje ([[Pietų Tirolis|Pietų Tirolije]])<ref>[http://www.provinz.bz.it/landmaus/de/landmaus-online/landmaus-herunterladen.asp?redas=yes&somepubl9_action=300&somepubl9_image_id=154911 Landmaus Nr 12]</ref> dar turimas [[escetas]] (ß), bet Šveicarijoje ir Lichtenšteine šios raidės atsisakyta.

Bendrinėje vokiečių kalboje yra 16 [[balsis|balsių]] ir 3 dvibalsiai. Be įprastinių vokiečių kalbos balsių, svetimos kilmės žodžiuose kartais tariama /ʌ/ (''D'''u'''blin''), /æ/ (''C'''a'''nberra''), /ə:/ (''New J'''er'''sey''), /ɔ:/] (''H'''a'''ll''), /ɶ:/ (''Chef d''''ɶu'''vre''). <ref name="Noskov415">{{cite book|last=Noskov|first= S. A.|title=Vokiečių kalba stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas|publisher=Minsko Aukštoji mokykla|location=Minskas|date=2002 |pages=415 |isbn=985-06-0819-6}}''(rusų k.)</ref> Kai kurie kalbininkai balsį {{IPA|/ə/}} laiko nekirčiuotu balsio {{IPA|/ɛ/}}, o balsį {{IPA|/ɐ/}} − nekirčiuoto garsų junginio {{IPA|/ər/}} alofonu. Nesutariama ir dėl balsio {{IPA|/ɛː/}} fonetinio įteisinimo, nes šis garsas dažnai tariamas kaip /eː/, be to, daugumoje bendrinės kalbos šnektų jis nevartojamas. Panašu, kad šis balsis traukiasi iš kalbos.<ref>[https://books.google.fi/books?id=0RrHcVfn5VcC&pg=PA175&lpg=PA175&dq=%C3%A4hre+ehre+pronunciation&source=bl&ots=bI1vfcTR8T&sig=l-OkWfnaISGHH722o2C7t0T8Nk4&hl=en&sa=X&ei=GEBLUPKqBoiA4gT2wYDICA#v=onepage&q=%C3%A4hre&f=false/von Polentz, 2000, 151,175](interaktyvu)</ref>

Bendrinė vokiečių kalba turi 22 [[priebalsis|priebalsius]] ir 3 [[Afrikata|afrikatas]] (dažnai garsų junginiai /kv/ ir /ks/ laikomi afrikatomis, tačiau [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] prie afrikatų jie nepriskiriami).<ref>{{cite book|lastname=Noskov|first= S. A.|title=Vokiečių kalba stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas|publisher=Minsko Aukštoji mokykla|location=Minskas|date=2002 |pages=415 |isbn=985-06-0819-6}}''(rusų k.)''<"Noskov415"/ref> Svetimos kilmės žodžiuose kartais tariama /w/ ('''''W'''aterproof''), /θ/ (''Commonweal'''th'''''), /ð/ (''Ciu'''d'''a'''d''' Trujillo''), /ʤ/ ('''''G'''in'').

Vokiečių kalbos žodžiuose kirtis fiksuotas ir beveik niekada žodyje nekeičia savo vietos. Šakniniuose žodžiuose dažniausiai kirčiuojamas pirmasis skiemuo, žodžiuose su [[priešdėlis|priešdėliais]] kirčiuojama arba priešdėlyje, arba šaknyje. Tokiu atveju priešdėliai skirtomi į kirčiuojamuosius (''un-, ur-, ab-, auf-, aus-, bei-, ein-, mit-, nach-, vor-, zu-'') ir nekirčiuojamuosius (''be-, ge-, ent-, emp-, er-, miss-, ver-, zer-''), dar vadinamus puspriešdėliais ir priešdėliais (kirčio vieta − vienas iš požymių, pagal kurį supriešinamos šios dvi afiksų rūšys). Dauguma vokiškų priesagų nekirčiuojamos, tačiau didelė priesagų grupė gali gauti kirtį (''-ist, -ent, -ant, -ee, -eur, -ion, -tät, -ur, -at, -it, -ot, -et'').<ref>{{cite book|lastname=Noskov|first= S. A.|title=Vokiečių kalba stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas|publisher=Minsko Aukštoji mokykla|location=Minskas|date=2002 |pages=415 |isbn=985-06-0819-6}}''(rusų k.)''<"Noskov415"/ref> Dūriniai (sudurtiniai žodžiai) turi pagrindinį (paprastai kirčiuojamas pirmasis dėmuo) ir papildomą kirčius. Papildomą kirtį dažniausiai gauna antrasis dūrinio dėmuo (pvz., kaip žodyje ''Zeít-verschiébung''), tačiau esama išimčių (pvz., kaip žodyje ''Jáhr-húndert''), o santrumpose kirčiuojama paskutinė jų raidė (''die BRD [be:’ɛr’de:]'').