Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
S +koordinatės pagal OSM
Eilutė 1:
{{coord|56.063388|25.282246|type:landmark|display=t}}
{{ltbaz|Panemunio bazn.jpg|Panevėžio|Rokiškio|Rokiškio rajonas|Panemunis|Vilties g. 2|akmenų ir plytų mūras|[[1936]] m.|[[istorizmas]]|}}
{{Kiti|Švč. Trejybės bažnyčia|}}
 
'''Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia''' stovi [[Panemunis|Panemunio]] miestelyje, 6 km į šiaurės rytus nuo [[Pandėlys|Pandėlio]], [[Nemunėlis|Nemunėlio]] kairiajame krante. [[Istorizmas|Istoristinė]], turi [[Neoromanika|neoromaninės]] ir [[Neogotika|neogotikinės]] architektūros bruožų.
 
eilutė 7 ⟶ 9:
[[Vaizdas:Panemunio bazn2.jpg|thumb|left|Bažnyčios bokštas]]
 
Apie [[1620]] m. [[Martynas Marcelis Giedraitis]] [[Panemunis|Panemunyje]] įsteigė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną (uždarytas [[1832]] m.). Vienuoliai turėjo bažnyčią ar bent [[Koplyčia|koplyčią]]. Nuo [[1682]] m. rašyti jungtuvių [[metrikai]] (tada buvo [[parapija]]). Mauricijus Giedraitis [[1682]] m. bažnyčią atstatė.
 
[[1760]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. [[1767]] m. pastatyta ir įrengta prieglauda. [[1780]] m. pastatyta medinė [[klebonija]]. Vienuolynui [[1832]] m. priklausė dalis [[Panemunis|Panemunio]] miestelio ir [[Jakutiškis (Rokiškis)|Jakutiškio]] [[palivarkas]] su [[Miliūnai|Miliūnų]] ir Stanionių kaimais. [[Panemunio dvaras|Panemunio dvaro]] dvarininkas [[Teofilius Komaras]] [[1861]]–[[1863]] m. pastatė naują mūrinę kleboniją. [[1862]] m. suremontuotas ir išdažytas bažnyčios vidus, klebono A. Eitavičiaus lėšomis įrengti 11 registrų [[vargonai]]. Dvaro dvarininkai Juozapas Komaras ir Ignas Koscialkauskis [[1862]] m. pastatė medinį elgetyną. [[Panemunis|Panemunio]] vikaras Konstantinas Piesliakas, perskaitė [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėlių]] manifestą ir prisidėjo prie sukilimo, todėl 12 m. išsiųstas į [[Katorga|katorgą]].
 
[[1865]]–[[1869]] m. apmūrytas šventorius. [[1881]] m. pastatyta medinė prieglauda (vėliau joje įrengta parapijos salė). Klebono Justino Senkausko rūpesčiu [[1896]] m. atnaujinta bažnyčia, [[1901]] m. pastatyta mūrinė [[varpinė]]. Joje buvo 3 varpai, [[1915]] m. išvežti į Rusiją (vienas [[1923]] m. grąžintas). [[1915]] m. bažnyčia sudegė. [[Altorius (katalikybėje)|Altorius]] įrengtas varpinėje, prie jos [[1920]] m. pastatyta laikina [[bažnyčia]].
 
[[1908]]–[[1914]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius. Klebono Vincento Norkaus iniciatyva [[1927]]–[[1936]] m. pastatyta Bistromo suprojektuota dabartinė akmenų ir plytų mūro bažnyčia. Ją [[1936]] m. [[rugsėjo 8]] d. konsekravo vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]]. Klebono Jono Nagulevičiaus ([[1900]]–[[1992]]) rūpesčiu [[1936]]–[[1941]] m. įrengtas bažnyčios vidus, pastatyta klebonija, ūkiniai trobesiai. Į [[Panemunis|Panemunį]] [[1941]] m. paskirtas klebonas Augustinas Liepinis ([[1896]]–[[1977]]), pedagoginių ir religinių veikalų autorius, po karo suremontavo bažnyčią.