Aušros vartai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 20:
}}
'''Aušros Vartai''' – statinys [[Vilnius|Vilniuje]], vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų [[Vilnius|Vilniuje]], pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Dėl Aušros Vartuose įsikūrusioje [[Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia|Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje]] laikomo paveikslo, kuris garbinamas kaip stebuklingas, plačiai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir [[Lenkija|Lenkijoje]] bei kituose kultūriškai artimuose kraštuose.
== Pavadinimas ==▼
Aušros Vartai senovėje turėjo bent keletą pavadinimų. Iki XVI a. pabaigos vartai dažniausiai vadinti Krėvos (''brama Krewska''), paskui Medininkų (''brama Miednicka'') vardu, nes pro juos ėjo kelias iš Vilniaus į senąsias Krėvos ir Medininkų pilis. Vėliau pradėti vadinti Aštriaisiais Vartais (lotyniškai ''Porta acialis'', [[lenkų kalba|lenkiškai]] ''Ostra Brama''). Pirmą kartą šis pavadinimas randamas 1594 m. Vilniaus miesto aktuose (Vaito knyga). Šis pavadinimas greičiausiai skirtas ne dėl pačių vartų išvaizdos, nes ir kiti vartai turėjo tokį patį apysmailį gotikinį viršų. Spėjama, kad vardas bus kilęs nuo miesto dalies, kurioje jie stovėjo. Makovskio raižinyje matoma, kad apie 1600 m. šis miesto galas tikrai buvo siaurutis, lyg smailus ragas. Ši miesto dalis vadinta Aštriuoju Galu (lenkiškai ''Ostry Koniec'').▼
== Istorija ==
eilutė 32 ⟶ 35:
[[1799]]–[[1802]] m. rusams griaunant miesto sieną su visais vartais Aušros Vartai palikti nenugriauti, greičiausiai dėl čia laikomo labai garbinamos [[Ikona|ikonos]].
Seniausias Aušros Vartų atvaizdas matomas [[1576]] m. [[Civitates orbis terrarum|Bruyno (Brauno) ir Hogenbergo didžiųjų pasaulio miestų atlase]], lape, kuris įvardintas kaip ''Vilna, Lituaniae metropolis''. Vėliau Aušros Vartai yra pažymėti panoraminiame Vilniaus vaizde iš [[1604]] m. Nesvyžiaus kartografo [[Tomašas Makovskis|Tomo Makovskio]] raižinio, o po 40 metų Vilniaus plane, sudarytame Vladislovo IV-ojo karo inžinieriaus F. Gedkanto (1648 m.). Palyginus šiuos atvaizdus su [[Pranciškus Smuglevičius|Pranciškaus Smuglevičiaus]] akvarelėmis, darytomis prieš pat [[1800]] m., matosi, kad Aušros Vartai iš jų aplinka laikui bėgant stipriai keitėsi.
▲== Pavadinimas ==
[[Vaizdas:Vytis on Dawn Gate 2007 05 29.jpg|thumb|220px|Vartų ornamentas su [[Vytis|Vyčio]] ženklu]]
[[Vaizdas:Gate_of_Dawn_Exterior,_Vilnius,_Lithuania_-_Diliff.jpg|thumb|220px|Vartai iš miesto centro pusės]]
▲Aušros Vartai senovėje turėjo bent keletą pavadinimų. Iki XVI a. pabaigos vartai dažniausiai vadinti Krėvos (''brama Krewska''), paskui Medininkų (''brama Miednicka'') vardu, nes pro juos ėjo kelias iš Vilniaus į senąsias Krėvos ir Medininkų pilis. Vėliau pradėti vadinti Aštriaisiais Vartais (lotyniškai ''Porta acialis'', [[lenkų kalba|lenkiškai]] ''Ostra Brama''). Pirmą kartą šis pavadinimas randamas 1594 m. Vilniaus miesto aktuose (Vaito knyga). Šis pavadinimas greičiausiai skirtas ne dėl pačių vartų išvaizdos, nes ir kiti vartai turėjo tokį patį apysmailį gotikinį viršų. Spėjama, kad vardas bus kilęs nuo miesto dalies, kurioje jie stovėjo. Makovskio raižinyje matoma, kad apie 1600 m. šis miesto galas tikrai buvo siaurutis, lyg smailus ragas. Ši miesto dalis vadinta Aštriuoju Galu (lenkiškai ''Ostry Koniec'').
Dabartinis Aušros Vartų pavadinimas yra neaiškios kilmės ir greičiausiai sugalvotas vėlesniais laikais, nes jokių atitikmenų ankstesnių laikų dokumentuose nėra. Taip vartų nevadino ir Vilniaus apylinkių lietuviai. Šis pavadinimas pirmiausia aptinkamas XX a. pradžios lietuviškuose laikraščiuose.
| |||