Šanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 13:
 
'''Šanai''' ([[Vaizdas:Shan-tai.png|25px]] ''tɑ́ɪ'') – [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] etninė grupė, kurios dauguma gyvena [[Šanų valstija|Šanų valstijoje]] ([[Mianmaras]]). Kiti gyvena Mianmaro [[Kačinų valstija|Kačinų]] ir [[Kajinų valstija|Kajinų valstijose]] bei [[Mandalajaus provincija|Mandalajaus provincijoje]], taip pat – gretimuose [[Kinija|Kinijos]] bei [[Tailandas|Tailando]] rajonuose<ref>Sao Sāimöng, The Shan States and the British Annexation. Cornell University, Cornell, 1969 (2nd ed.)</ref>.
 
Kalba [[šanų kalba]], kuri priklauso [[tajų-kadajų kalbos|tajų-kadajų grupei]], ir kuri labai artima [[laosiečių kalba]]i ir [[tajų kalba]]i.
 
Šanų yra apytiksliai 6 milijonai, nors patikimų surašymo duomenų nėra nuo 1935 m.
eilutė 24 ⟶ 26:
Šanai nėra vieninga etninė grupė, o kalba keliomis skirtingomis kalbomis ir skirstomi į kelias sub-grupes:
* ''Tai Yai'' (ar ''Tai Long'') – tikrieji šanai, kalbantys [[šanų kalba]];
* ''Tai Lu'' („žalieji„[[žalieji tajai“tajai]]“) – gyvena pietiniame Junanyje ([[Šišungbanna dajų autonominė prefektūra|Sipsong Panna]]), šiaurės vakarų [[Vietnamas|Vietname]] ir rytinėse Mianmaro srityse. Kinijoje sudaro dalį oficialios dajų etninės grupės, Vietname – [[Lu (etninė grupė)|Lu]] etninę grupę. Kalba [[tai lu kalba]];
* ''Tai Neua'' – gyvena daugiausia [[Dehongo dajų ir džingpo autonominė prefektūra|Dehonge]]. Sudaro dalį orficialiosoficialios dajų etninės grupės Kinijoje. Kalba [[tai neua kalba]].
* ''Tai Khuen'' – gyvena rytiniame Mianmare, prie sienos su Kinija ir Tailandu. Sudaro daugumą Keng Tung’e;
* ''[[Khamčiai|Tai Khamti]]'' – vakariausias šanų pogrupis. Gyvena daugiausia [[Asamas|Asame]], [[Manipūras|Manipūre]].
* ''Tai Neua'' – gyvena daugiausia [[Dehongo dajų ir džingpo autonominė prefektūra|Dehonge]]. Sudaro dalį orficialios dajų etninės grupės Kinijoje. Kalba [[tai neua kalba]].
 
* ''Tai Khamti'' – vakariausias šanų pogrupis. Gyvena daugiausia [[Asamas|Asame]], [[Manipūras|Manipūre]].
Šiame straipsnyje koncentruojamasi ties tikrųjų šanų (''Tai Yai'') situacija.
 
== Istorija ==
{{Main|Šanų valstybės}}
===Apgyvendinimas===
Šanų įsitvirtinimas dabartinėse teritorijose siejamas su [[tajai (grupė)|tajų migracijomis]], vykusiomis XIII a. Tajų kalba kalbėjusios grupės migravo iš rytų į [[Šanų plynaukštė|Šanų plynaukštę]] ir čia įsitvirtino. Iki tol čia gyvenę [[austroaziečiai]] buvo didele dalimi sunaikinti ar asimiliuoti. Jų likučiai sudaro dabartines [[va (etninė grupė)|va]] ir [[palaungai|palaungų]] "salas" kalnyno teritorijoje. Kita svarbi kalnyno grupė gyvenusi čia iki tajų atsikėlimo yra [[pa-o]], kalbanti [[tibetiečių-mjanmų kalbos|tibetiečių-mjanmų grupės kalba]].
 
Apgyvendinę kalnyną šanai organizavo savo visuomenę vadinamaisiais [[muangas|mongais]] - ankstyvaisiais politiniais dariniais, kurie savo centrus turėjo kalnų slėniuose, kur viena didesnė gyvenvietė apjungdavo aplinkiniunius kaimus. Dėl to dauguma šių gyvenviečių turi pavadinime žodį ''mong''. Toliau tęsiantis kolonizacijai, atskirus mongus apjungė didesnės [[šanų valstybės]], kurias valdė valdovai, tituluojami [[saopa]]. Jų arealas apėmė teritorijas ne tik dabartinėje Šanų valstijoje, bet taip pat ir pietinėje [[Kačinų valstija|Kačinų valstijos]] bei vakarinėje ir pietinėje Kinijos [[Junanis|Junanio provincijos]] dalyje.
 
===Birmos ir Kinijos sudėtyje===
[[vaizdas:Map_of_Toungoo_Kingdom_1572.jpg|thumb|left|Šanų valstybės Taungu sudėtyje]]
Šanų valstybės buvo stipri galia tuometinėje Pietryčių Azijoje. XVI a. pradžioje jos susivienijo vadovaujant [[Monjinas|Mong Jango]] valdovui, ir 1527 m. užėmė galingą [[Ava|Avos karalystę]] Iravadžio slėnyje. Tiesa, šanų hegemonija truko neilgai, kadangi tarp jų kunigaikščių trūko vienybės. 1555 m. pietiniame Iravadžio slėnyje buvusi [[Taungu karalystė]] nukariavo Avą, o vėliau per keletą metų pajungė ir visas šanų valstybes. Tiesa, jos išlaikė nemažą autonomiją Birmos teritorijoje.
 
XVII a. sustiprėjo kita kaimynė, [[Mingų dinastija|Mingų Kinija]], kuri įtraukė devynias ryčiausias šanų valstybes į savo įtakos sferą, o galiausiai prisijungė jas ir oficialiai. Šanų saopa buvo traktuojami kaip [[tusi]]: jiems leista valdyti, tačiau jų valdžia buvo kontroliuojama centrinės valdžios. Šios valstybės tapo žinomos kaip "Devynios šanų valstybės", arba [[Košanpye]]. XVIII a. Mianmaro armija trumpam atsiėmė šią teritoriją, bet vėliau ji vėl buvo sugrąžinta Kinijai, kur išlieka iki mūsų dienų. Šiame regione susiformavo atskira nuo pagrindinių šanų etninė grupė - [[tai neua]].
 
===XIX-XXI a.===
1885 m. Britai užkariavo [[Konbaungų dinastija|Konbaungų Birmą]] ir pavertė ją savo kolonija. Kartu į jų valdžią pateko ir šanų karalystės. Jos traktuotos kaip atskiras teritorinis vienetas [[Federacinės šanų valstijos]]. Kiekvienai tradicinei karalystei suteikta autonomija, tačiau jos buvo kontroliuojamos centrinės valdžios.
 
1947 m. Birmai gavus nepriklausomybę, šanų teritorijos atiteko jai, ir buvo organizuotos kaip atskira valstija. Tiesa, dalis buvusių šanų valstybėlių priskirtos Kačinų valstijai. 1962 m. įvykus kariniam perversmui, panaikinta šanų tradicinė monarchija ir suvaržytos teisės. Tai inspiravo šanų kovą su centrine valdžia, kuri tęsiasi iki dabar. Vyksta intensyvi šanų migracija iš Mianmaro, formuojasi gausi diaspora.
 
== Kultūra ==
eilutė 35 ⟶ 57:
 
== Šanų etninė rasė Mianmare ==
Mianmare naudojami du šanų apibrėžimai. Siaurąja prasme šanais vadinami tik giminingomis [[Tajų kalbos|tajų kalbomis]] kalbantys šanai.

Išplėstine, politine prasme Šanai yra viena iš 8 „nacionalinių etninių rasių“, ir tokiu atveju jiems be tikrųjų šanų priskiriami negiminingomis kalbomis kalbančios etninės grupės (iš viso 33):
* [[tibetiečių-birmiečių kalbos|Tibetiečiai-birmiečiai]]: danu, intha, [[akha|kau]], pa-o, kwi, [[lahu]], šan-gale, šan-gyi, tai-lem, tai-lon, tai-lay, tai-shon, taungyo, yin-kya, yin-net, man-zi, pyin, eng, son, maw-šan, [[ačangai|maingtha]],
* [[austroaziečių kalbos|Austroaziečiai]]: danau, chmu, tai-loi, [[palaungai]], [[va (etninė grupė)|va]];