Šiauliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 24:
}}
{{otheruses}}
'''Šiauliai''' – miestas šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]], ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s administracinis centras. Šiauliai yra svarbus ekonominis ir susisiekimo centras, jame veikia [[Šiaulių
== Geografija ir gamta ==▼
Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, [[Saulės mūšis|Saulės mūšio]] diena – [[rugsėjo 22]] d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.▼
== Istorija ==▼
{{main|Šiaulių istorija}}▼
[[Vaizdas:Šiauliai church in 19th c.jpg|thumb|220px|Šiaulių bažnyčia [[XIX amžius|XIX]] amžiuje]]▼
[[Vaizdas:Šiaulių kolegija ir Katedra.jpg|thumb|220px|Šiaulių kolegija ir Šv. Petro ir Povilo Katedra]]▼
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-2007-0178, Baltikum, Ruinen in Schaulen.jpg|thumb|220px|Šiauliai po Pirmojo pasaulinio karo]]▼
Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės [[Žemaičiai|žemaičių]], tiek [[žemgaliai|žiemgalių]] genčių. [[Bronius Kviklys|B. Kviklio]] teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje. ▼
=== Nuo XIII iki XIX a. ===▼
[[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordino]] kronikose XIII a. minima su dabartiniais Šiauliais siejama ''Soule'', ''Saulia'' ir ''Saulen'' vietovė. Pirmuoju miesto paminėjimu laikomas [[Eiliuotoji Livonijos kronika|Eiliuotoje Livonijos kronikoje]] aprašytas [[Saulės mūšis]], kuriame [[1236]] m. [[rugsėjo 22]] d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir [[žemgaliai|žemgalių]] kariuomenė sutriuškino [[Kalavijuočių ordinas|Livonijos Ordino]] karius. [[Šiaulių žemė]] pirmą kartą paminėta [[Livonija|Livonijos]] akte [[1254]] m.▼
Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas [[1524]] m. [[birželio 11]] d. [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus [[vyskupas|vyskupui]] Jonui. Miestelis ''Sovli'' pažymėtas [[1555]] m. Kasparo Vopelos sudarytame [[Europa|Europos]] žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo [[1636]] m. Šiauliai – miestas.▼
[[1589]] m. įsteigta [[Šiaulių ekonomija]] – karališkųjų dvarų suvienijimas. [[1713]] m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po [[1791]] m. privilegijos. [[1769]] m. įvyko [[Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas]]. [[1791]] m. patvirtintas [[Šiaulių herbas]].▼
=== Nuo XIX amžiaus ===▼
Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs [[1831 m. sukilimas|1830 m. sukilimas]], miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. [[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių [[švietimas|švietimo]] ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. [[1918]] m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.▼
[[1915]] m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o [[1918]]–[[1919]] m. jis buvo dar ir subombarduotas. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet [[1944]] m. jis vėl buvo sugriautas (viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).▼
[[1975]] m. Šiauliuose, miesto centre buvo įrengtas pirmasis [[SSRS]] [[Šiaulių bulvaras|pėsčiųjų bulvaras]].▼
▲== Geografija ==
Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, [[Mūša|Mūšos]], [[Dubysa|Dubysos]] ir [[Venta|Ventos]] upių takoskyroje. Atstumas iki [[Vilnius|Vilniaus]] 210 km, [[Kaunas|Kauno]] – 142 km; [[Klaipėda|Klaipėdos]] – 161 km, [[Ryga|Rygos]] – 128 km; [[Kaliningradas|Kaliningrado]] – 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas 81,13 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.
eilutė 86 ⟶ 60:
| V = 23° 13′ 30″
}}
▲== Istorija ==
▲{{main|Šiaulių istorija}}
▲[[Vaizdas:Šiauliai church in 19th c.jpg|thumb|220px|Šiaulių bažnyčia [[XIX amžius|XIX]] amžiuje]]
▲[[Vaizdas:Šiaulių kolegija ir Katedra.jpg|thumb|220px|Šiaulių kolegija ir Šv. Petro ir Povilo Katedra]]
▲[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-2007-0178, Baltikum, Ruinen in Schaulen.jpg|thumb|220px|Šiauliai po Pirmojo pasaulinio karo]]
▲Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės [[Žemaičiai|žemaičių]], tiek [[žemgaliai|žiemgalių]] genčių. [[Bronius Kviklys|B. Kviklio]] teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje.
▲=== Nuo XIII iki XIX a. ===
▲[[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordino]] kronikose XIII a. minima su dabartiniais Šiauliais siejama ''Soule'', ''Saulia'' ir ''Saulen'' vietovė. Pirmuoju miesto paminėjimu laikomas [[Eiliuotoji Livonijos kronika|Eiliuotoje Livonijos kronikoje]] aprašytas [[Saulės mūšis]], kuriame [[1236]] m. [[rugsėjo 22]] d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir [[žemgaliai|žemgalių]] kariuomenė sutriuškino [[Kalavijuočių ordinas|Livonijos Ordino]] karius. [[Šiaulių žemė]] pirmą kartą paminėta [[Livonija|Livonijos]] akte [[1254]] m.
▲Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas [[1524]] m. [[birželio 11]] d. [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus [[vyskupas|vyskupui]] Jonui. Miestelis ''Sovli'' pažymėtas [[1555]] m. Kasparo Vopelos sudarytame [[Europa|Europos]] žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo [[1636]] m. Šiauliai – miestas.
▲[[1589]] m. įsteigta [[Šiaulių ekonomija]] – karališkųjų dvarų suvienijimas. [[1713]] m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po [[1791]] m. privilegijos. [[1769]] m. įvyko [[Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas]]. [[1791]] m. patvirtintas [[Šiaulių herbas]].
▲=== Nuo XIX amžiaus ===
▲Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs [[1831 m. sukilimas|1830 m. sukilimas]], miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. [[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių [[švietimas|švietimo]] ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. [[1918]] m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.
▲[[1915]] m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o [[1918]]–[[1919]] m. jis buvo dar ir subombarduotas. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet [[1944]] m. jis vėl buvo sugriautas (viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).
▲[[1975]] m. Šiauliuose, miesto centre buvo įrengtas pirmasis [[SSRS]] [[Šiaulių bulvaras|pėsčiųjų bulvaras]].
== Turizmas ==
eilutė 535 ⟶ 533:
[[XIX a.]] I pusės miesto kultūroje ryškius pėdsakus paliko [[Liudvikas Jucevičius]], [[Jonas Prekeris]], [[Aleksandras Mora]], pirmasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius [[Mauricijus Griškevičius]]. [[XIX a.]] pabaigoje Šiaulius išgarsino [[gegužinė]]s – lietuvių inteligentijos susibūrimai, kuriuose buvo spendžiamos aktualios tautinio sąjūdžio problemos, koncertuojama ir vaidinama. Mieste dirbo kultūros veikėjai [[Povilas Višinskis]], [[Peliksas Bugailiškis]]. [[1989]] m. įkurtas [[Šiaulių kamerinis orkestras]].
▲Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, [[Saulės mūšis|Saulės mūšio]] diena – [[rugsėjo 22]] d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.
* [[1919]]–[[1922]] m. leistas žurnalas [[Sietynas (Šiauliai)|„Sietynas“]]
| |||