Vikipedija

Asura: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Homobot (aptarimas | indėlis)
Botai
420 276 keitimai
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat).
tvark.
Eilutė 1:
[[Vaizdas:ASURA Kohfukuji.jpg|thumb|Asura]]'''AsurosAsura''' (Asura) ([[Sanskritas{{sa|sanskritu]]: असुर, |ásura, „turintis dvasią“, „bekūnis“}}, dgs. ''ásurās „karių genčių“'')  – indų ([[vedos|vedų]], [[induizmas|induizmohinduizmo]] ir [[Budizmo mitologija|Budizmobudizmo]]) mitologijoje yra klasė dangiškųjų būtybių, turinčių būrimo galią, sukeliančiąapžavos iliuzijasgalią (žr. [[maja (induizmas)|majamają]]). Vedose dar tebeveratojamas kaip dievų epitetas.
 
== Žodžio kilmė ==
Žodis ''asura'' siekia [[indoiranėnai|indoiranėnų]] bendrystės lakus – jis turi atitikmenį [[avestos kalba|avestos kalboje]] ''Ahura-:daeva-''. Tiesa, „[[Avesta|Avestoje]]“ žodis ''ahura'' reiškia aukščiausiąją dievybę [[Ahūra Mazda|Ahūrą Mazdą]] (plg. vedų Varunos epitetą ''asura- medhira''), o štai ''daeva'' reiškia demonus. Dalis tyrinėtojų mano įvykus religinę schizmą tarp indų ir iranėnų, po kurios indai aukščiausią iranėnų dievavardį pradėję laikyti demono vardu.
 
Indų egzegetai paprastai šį žodį aiškino kaip ''a-sūra'' („nesauliškas, besaulis“, t. y., atstovaujantis [[tamsa]]i, bedievis). XIX a. kalbininkai buvo linkę šį žodį gretinti su {{sa|असु|ásu}} („gyvastis, siela“).<ref>[[Monier Monier-Williams]]. ''[http://www.sanskrit-lexicon.uni-koeln.de/cgi-bin/monier/serveimg.pl?file=/scans/MWScan/MWScanjpg/mw0121-asiddhida.jpg Sanskrit-English Dictionary]'', 1899</ref> Dabar dažniau šį žodį linkstama kildinti iš {{ide|*esu-s}} („geras“) ir gretinti su {{la|erus}}, {{het|iš-ḫa-a-aš}}, ide. skoliniu finourgų kalbose ''ezoro-'' (visi reiškia „viešpats“), arba iš {{ide|ansu-, n̥su-}} („demonas, dvasia“) ir gretinti su žodžiais skandinavų dievų klasei [[asai|asams]] (''*ansuz, āss'').<ref>[[Julius Pokorny]]. ''[https://indo-european.info/pokorny-etymological-dictionary/index.htm Indogermanisches etymologisches Wörterbuch]'', Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969</ref> Daugiausia indų autoriai (K. R. V. Radža, R. G. Bhandarkaras, A. Banerdži-Šastris ir kt.) žodį ''asura'' kildino iš asirų pavadinimo (''aššur'').<ref>Edward Hale Wash. ''Ásura- in Early Vedic Religion''. Motilal Banarsidass, 1986–226 psl.</ref>
 
== Asurai hinduizme ==
[[Rigveda|„Rigvedoje“]] asuraižodis gali''asura'' būtidažniausiai dievaisvartojamas ([[aditjos]];kaip dievų epitetas – pirmiausiaitaip, visų pirma, vadinamas [[Varuna]] ir –[[mitraMitra (dievas)|Mitra]], po torečiau – [[Agnis]], [[Indra]], [[Pūšanas]], [[Sarasvatė (Vedos)|Sarasvatė]] ir kt.). irTačiau labaikai retai –kuriose dangaus(ypač demonaivėlyvesnėse, dievųX-osios priešai.mandalos) „Rigvedos“ Tačiaugiesmėse bei [[Atharvaveda|„Atharvavedoje“]] asurai traktuojami jau kaip demonai (kai kada ir kaip žmonių priešai – VIII 6, 5; plg. „Kaušika sutra“ – 87, 16; 88, 1), tuo tarpu dievai čia vadinami tik kaip [[''deva]]''; [[Upanišados]]e dievai vadinami „sura“ – iš čia ir kyla asurų pavadinimo aiškinimas, kaip „nedievai“ (''a-sura''). Būtent šiuo laikotarpiu susiformuoja asurų priešpastatymas dievams. Vėlyvojo hinduizmo literatūroje asurai tampa aukščiausia demonų klase, taip pat priešpastatoma dievams.
 
Pasak vedų tyrnėtojo F. Kioiperio (''F. B. J. Kuiper''), asurai atstovauja pirminę pasaulėkūrą vedose, o Indra – antrinę. Indra, nudobęs Vritrą, atskiria pasaulius, ir asurai priversti arba slėptis požemiuose, arba jungtis prie dievų (pasak Kioiperio, tokie asurai–dievai yra [[aditjai]]).
[[Dievai]] ir Asurai – [[Brahma|Brahmos]] palikuonys. Asurai buvo vyresnieji dievų broliai. Jie buvo galingi bei išmintingi ir išmanė majos burtų paslaptis, galėjo pasiversti kuo nori arba tapti nematomi. Jiems priklausė milžiniški lobiai, kuriuos jie slėpė savo tvirtovėse kalnų olose. Jie turėjo tris įtvirtintus miestus, pirmiausia danguje, paskui žemėje: vieną geležinį, kitą sidabrinį, trečią auksinį; vėliau jie sujungė šiuos tris miestus į vieną ([[Tripura|Tripurą]]), stūksantį ant žemės; ir pasistatė jie miestus požemio karalystėje▼
(Pagal „Senovės Indijos mitai“/E. Tiomkinas, V. Ermanas.- Vilnius, 1998.- p.20.).
 
▲Pasak [[Dievaipuranos|puraninių]] tekstų – [[dievai]] ir Asuraiasurai –yra [[Brahma|Brahmos]] palikuonys. Asurai buvo vyresnieji dievų broliai. Jie buvo galingi bei išmintingi ir išmanė majos burtų paslaptis, galėjo pasiversti kuo nori arba tapti nematomi. Jiems priklausė milžiniški lobiai, kuriuos jie slėpė savo tvirtovėse kalnų olose. Jie turėjo tris įtvirtintus miestus, pirmiausia danguje, paskui žemėje: vieną geležinį, kitą sidabrinį, trečią auksinį; vėliau jie sujungė šiuos tris miestus į vieną ([[Tripura|Tripurą]]), stūksantį ant žemės; ir pasistatė jie miestus požemio karalystėje.<ref>''Senovės Indijos mitai'', sud. E. Tiomkinas, V. Ermanas.- Vilnius, 1998.- p.20.</ref>
== Asurai Budizme ==▼
Asurų mitologija buvo perimta ir [[Budizmas|Budizme]], kur jie tapo viena iš šešių prigimties būsenų, taip pat viena keturių nelaimingųjų (kaip [[pretai]], [[gyvūnai]] ir [[naraka|narakos]] gyventojai). Pagal galią jie stovi tarp žmogaus ir dievų ([[devai|devų]]).▼
 
Vienas žymiaususių mitų apie dievų ir asurų dvikovą yra „[[Pieno vandenyno plakimas]]“: gyvate Vasukiu dievai ir asurai sukę Mandaros kalną ir taip plakę pieno vandenyną, siekdami išplakti nemirtingumo rasą – [[amrita|amritą]]. Nors asurams pavyko nugvelbti amritą, tačiau ją dievams išviliojo [[Višnus]].
Jų gyvenamas pasaulis vadinamas '''Asuraloka''' ir tapatinamas su [[Meru]] kalnu. Asurai apgyvendinę jo paviršių ir jūras aplink jį. Jie susiskaldę klanais, vadovaujamais asurendrų. Svarbiausi asurų lyderiai yra Vemacitrin, [[Rahu]] ir [[Paharada]].▼
 
Puranose minima daug įvairių asurų vardų – Indros priešai Šambara, [[Namučis]] ir Pulomanas, kartais asura laikomas [[Soma]], Varuna, puraniniuose tekstuose prie asurų priskiriamas ir slibinas [[Vritra]], kurį dobia Indra. Taip pat minimi broliai dvyniai, [[Kašjapa|Kašjapos]] sūnūs Hiranjakašipus ir Hiranjakšis, kuriuos nugali Višnus. Pagrindinis „[[Ramajana|Ramajanos]]“ epo antagonstas [[Ravana]] taip pat asura.<ref>{{MITe|[[Vladimiras Toporovas|B. H. Топоров]]|Асуры}}</ref>
 
[[Vaizdas:Asura in 249th cave of Mogao Caves.jpg|thumb|200px|Asura budistinėje ikonografijoje ([[Mogao urvai]], [[VI a.]])]]
 
▲== Asurai Budizmebudizme ==
▲Asurų mitologija buvo perimta ir [[Budizmas|Budizmebudizme]], kur jie tapo viena iš šešių prigimties būsenų, taip pat viena keturių nelaimingųjų (kaip [[pretai]], [[gyvūnai]] ir [[naraka|narakos]] gyventojai). Pagal galią jie stovi tarp žmogaus ir dievų ([[devai|devų]]).
 
▲Jų gyvenamas pasaulis vadinamas '''Asuralokaasuraloka''' ir tapatinamas su [[Meru]] kalnu. Asurai apgyvendinę jo paviršių ir jūras aplink jį. Jie susiskaldę klanais, vadovaujamais asurendrų. Svarbiausi asurų lyderiai yra VemacitrinVemačitrinas, [[Rahu]] ir [[Paharada]].
 
Apie asurus buvo sukurtas mitas, kad jie kadaise gyveno danguje ([[Trajastrinsas|Trajastrinse]]), tačiau [[Šakras|Šakrui]] ten tapus valdovu, jie išvyti į žemę ir apgyvendino Meru kalną (kurio viršūnė sekia šį dangų). Jie kovojo su dievais, siekdami susigrąžinti teritorijas, tačiau karą pralaimėjo.
 
{{commons|Category:Asuras}}{{Indų mitologija}}▼
[[Vadžrajana|Vadžrajanos]] mitologijoje asurai simbolizuoja [[pavydas|pavydą]].<ref>{{MITe|Л. Э. Мялль|Асуры}}</ref>
 
== Šaltiniai ==
▲{{commons|Category:Asuras}}{{Indų mitologija}}
{{išn}}
 
{{Indų mitologija}}
[[Kategorija:Hinduizmo pusdieviai]]
[[Kategorija:Hinduizmo kosmologija]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Asura"