Kūrybiškumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kūrybingumo mokslinio tyrimo santraukoje Michaelas Mumfordas pasiūlė tokį apibrėžimą: "Per„Per pastarąjį dešimtmetį, atrodo, mes pasiekėme bendrą susitarimą, kad kūrybiškumas reiškia naujų, naudingų produktų gamybą"gamybą“ (Mumford, 2003, 110 &nbsp; p.), <ref> {{cite journal | last1 = Mumford | first1 = M. D. | year = 2003 | title = Where have we been, where are we going? Taking stock in creativity research | url = | journal = [[Creativity Research Journal]] | volume = 15 | issue = | pages = 107–120 | doi=10.1080/10400419.2003.9651403}} </ref> arba [[Robert Sternberg]] žodžiais tariant, tai yra gamyba "kažko„kažko originalaus ir vertingo"vertingo“ <ref name="Sternberg Cognitive Psychology 2011">{{cite book|last1=Sternberg|first1=Robert J.|title=Cognitive Psychology|date=2011|publisher=Cengage Learning|isbn=978-1-133-38701-5|page=479|edition=6|chapter=Creativity}}</ref>. Įvairių autorių apibrėžtys labai skyrėsi, išskyrus šiuos bendruosius bendrumus: Peter Meusburger mano, kad literatūroje galima rasti daugiau kaip šimtą skirtingų analizių. <ref name="Meusburger1">{{cite book|last=Meusburger|first=Peter|title=Milieus of Creativity: An Interdisciplinary Approach to Spatiality of Creativity|year=2009|publisher=Springer|isbn=978-1-4020-9876-5 |editor=Meusburger, P. |editor2=Funke, J. |editor3=Wunder, E.|chapter=Milieus of Creativity: The Role of Places, Environments and Spatial Contexts}}</ref> Kaip pavyzdį, vienas apibrėžimas, pateiktas [[Ellis Paul Torrance | Elliso Paulo Torenso]] apibūdino kūrybą kaip "problemą, trūkumus, žinių spragas, trūkstamus elementus, nesuderinamumus ir pan., sunkumų nustatymą, sprendimų ieškojimą, spėjimų kūrimą arba hipotezių apie trūkumus formavimąsi: šių hipotezių bandymas ir pakartotinis testavimas, galbūt jų modifikavimas ir pakartotinis testavimas ir galiausiai rezultatų perdavimas. " <ref name="Torrance Test Manual Verbal">{{cite book|last1=Torrance|first1=Paul|title=The Torrance Tests of Creative Thinking-Norms-Technical Manual Research Edition|publisher=Personnel Press|location=Princeton, New Jersey|page=6|chapter=Verbal Tests. Forms A and B-Figural Tests, Forms A and B.}}</ref>

Kūrybiškumo teorijos (ypač tyrimai, kodėl kai kurie žmonės yra labiau kūrybingi nei kiti) daugiausia dėmesio skyrė įvairiems aspektams. Dominuojančia teorija yra [[James Melvin Rhodes | Mel Rhodes]] taip vadinama "keturių„keturių P"P“ teorija - – procesas, produktas, asmuo (person) ir vieta (place).<ref>Mel Rhodes: [https://www.jstor.org/discover/10.2307/20342603?uid=3737864&uid=2&uid=4&sid=21103750220081''An Analysis of Creativity.''] Phi Delta Kappan 1961, 42 leidimas, Nr. 7, 306–307 p.</ref> "Proceso"„Proceso“ fokusavimas parodomas kognityviuose požiūriuose, kurie bando apibūdinti minties mechanizmus ir kūrybinio mąstymo metodus. Teorijos, kuriomis remiamasi skirtingo, o ne konvergenuojančio mąstymo (pvz. [[J. P. Guilford | Guilford]]) arba kūrybinio proceso aprašymas (pvz. [[Graham Wallas | Wallas]]) yra visų pirma kūrybinio proceso teorijos. "Kūrybiškas"„Kūrybiškas“ produktas dažniausiai būna kūrybiškumo (psichometrijos) ir kūrybinių idėjų, įtvirtintų kaip sėkmingos [[memetika | memetikos]], vertinimas. <ref name="Gabora">{{cite journal|last=[[Liane Gabora|Gabora, Liane]]|year=1997|title= The Origin and Evolution of Culture and Creativity|journal=Journal of Memetics – Evolutionary Models of Information Transmission|volume=1|url=http://cogprints.org/794/1/oecc.html}}</ref> Psichometrinis požiūris į kūrybiškumą rodo, kad kūrybiškumas taip pat apima gebėjimą gaminti daugiau. <ref name="Sternberg 2009 468">{{cite book|last=Sternberg|first=Robert J.|title=Cognitive Psychology|year=2009|publisher=CENGAGE Learning|isbn=978-0-495-50629-4|page=468|editor=Jaime A. Perkins |editor2=Dan Moneypenny |editor3=Wilson Co}}</ref>

Kūrybiškos "asmenybės"„asmenybės“ pobūdis akcentuoja bendresnius intelektinius įpročius, tokius kaip atvirumas, idėjų generavimas, autonomija, kompetencija, tiriamasis elgesiselgesys ir kt. "Vietos"„Vietos“ dėmesio centre atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis klestėjaklesti kūrybingumas, pvz. autonomijos laipsnis, galimybės naudotis ištekliais. Kūrybinis gyvenimo būdas dažnai yra apibūdinamas kaip nustatytų normų neatitinkantis požiūris ir elgesys, taip pat lankstumas. <ref name="Sternberg 2009 468" />