Tarpukario Lietuvos kariuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 158:
1940 m. [[birželio 15]] d. rytą po [[TSRS]] ultimatumo Lietuvos politikai neišdrįso duoti įsakymo kariuomenei pasipriešinti agresoriui. [[Antanas Smetona|Prezidentas A. Smetona]] bėgo į užsienį. TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas [[Vincas Vitkauskas]], Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą – 1940 m. birželio 15 d. apie 16 val. [[TSRS]] tankai įvažiavo į Kauną, o apie 18 val. Kauno aerodrome nusileido [[Viačeslavas Molotovas|V. Molotovo]] pavaduotojas [[Vladimiras Dekanozovas]] su [[NKVD]] darbuotojais ir pratęsė okupacinį perversmą.
1940 m. [[liepos 20]] d. generolas Vitkauskas su kariuomenės ir Šaulių sąjungos vadais pasveikino [[Justas Paleckis | Justą
Nacių okupacijos metais buvo bandyta atkurti Lietuvos kariuomenę, surinkus [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], bet paaiškėjus, kad ji gali būti panaudota ne Lietuvai ginti, rinktinė buvo paleista. Jos vadus vokiečiai represavo. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai prasidėjo [[Lietuvos partizaninis judėjimas po Antrojo pasaulinio karo|Lietuvos partizaninis judėjimas]] ir daugelis Lietuvos kariuomenės karininkų, karių tęsė partizaninę kovą bei žuvo.
|