Vikipedija

Tarpukario Lietuvos kariuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Ar tikrai "didžiąją dalį" karininkų ištrėmė ar išžudė? Trūksta šaltinio.
Lietuvos prezidenta bėgo. Latvijos prezidentas nebėgo.
Eilutė 156:
 
== Kariuomenės sunaikinimas ==
1940 m. [[birželio 15]] d. rytą po [[TSRS]] ultimatumo Lietuvos politikai neišdrįso duoti įsakymo kariuomenei pasipriešinti agresoriui, o. [[Antanas Smetona|prezidentuiPrezidentas A. SmetonaiSmetona]] teko bėgtibėgo į užsienį. TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas [[Vincas Vitkauskas]], Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą – 1940 m. birželio 15 d. apie 16 val. [[TSRS]] tankai įvažiavo į Kauną, o apie 18 val. Kauno aerodrome nusileido [[Viačeslavas Molotovas|V. Molotovo]] pavaduotojas [[Vladimiras Dekanozovas]] su [[NKVD]] darbuotojais ir pratęsė okupacinį perversmą.
 
1940 m. [[liepos 25]] d. Lietuvos kariuomenė buvo pavadinta ''Liaudies kariuomene''.<ref>{{VLE|V|716|[[Vytautas Jasulaitis]]|Tarpukario Lietuvos kariuomenė}}</ref> [[Rugpjūčio 30]] d. Lietuvos TSR liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą, iš esmės skelbiantį Lietuvos liaudies kariuomenės likvidavimą: „Perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomenę į Raudonosios Armijos šaulių teritorinį korpusą ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karinės Apygardos kariuomenės sudėtį“. Lietuvos kariuomenė reorganizuota į [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ąjį šaulių teritorinį korpusą]], kariai pavadinti raudonarmiečiais, kiekvienam daliniui priskirti komisarai. Tačiau tuoj pat prasidėjo ir represijos. Naikindami Lietuvos kariuomenę sovietai didžiąją dalį karininkų ištrėmė arba išžudė. {{faktas}}
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Tarpukario_Lietuvos_kariuomenė"