Dopingas olimpinėse žaidynėse: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
S
 
'''[[Dopingas]] ir kiti rezultatų gerinimo veiksmai [[Olimpinės žaidynės|olimpinėse žaidynėse]]''' buvo nuo pat olimpinės istorijos pradžios [[Senovės Graikija|Senovės Graikijoje]].
 
== Dopingo vartojimo istorija ==
[[Vaizdas:Vladimir Putin and Dmitry Trunenkov 24 February 2014.jpeg|thumb|right|250px|Aleksandras Zubkovas (dešinėje) kartu su savo [[Ledrogių sportas|ledrogių]] komanda buvo apkaltinti dopingo vartojimu ir prarado [[2014 m. žiemos olimpinės žaidynės|2014  m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] iškovotus aukso medalius.]]
Pirmųjų olimpinių žaidynių laikais atletai gerdavo specialius „stebuklingus“ gėrimus ir valgydavo egzotinę mėsą tikint, kad tai padės pagerinti sportinius rezultatus.
 
Šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse sukčiavimas įgavo kitokią prasmę ir rezultatus buvo siekiama gerinti cheminiais būdais (dopingu). Tiesa, ankstyvoje istorijoje dopingo vartojimas buvo labai supaprastintas, pavyzdžiui, [[Maratonas|maratono]] bėgikui Thomas Hicks [[1904 m. vasaros olimpinės žaidynės|1904  m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] pačių varžybų metu treneris davė strichnino ir [[Brendis|brendžio]].<ref>[https://www.sports-reference.com/olympics/athletes/hi/tom-hicks-1.html Tom Hicks]</ref>
 
Prasidėjus XX a. sportininkai atrado būdų fizinių galimybių plėtimui didindami [[Testosteronas|testosterono]] kiekį organizme. Kai tokie būdai tapo masiniai, buvo aišku, kad tai ne tik pagerina sportininkų rezultatus, tačiau ir kelia grėsmę atleto sveikatai. Vienintelis atvejis, kai sportinininkas mirė nuo dopingo vartojimo buvo [[1960 m. vasaros olimpinės žaidynės|1960]] m. žaidynėse]]. [[Danija|Danų]] dviratininkas Knud Enemark Jensen varžybų metu nukrito nuo dviračio ir vėliau mirė. Tyrimai įrodė, kad dėl [[Amfetaminas|amfetamino]] poveikio sportininkas lenktynių metu prarado sąmonę.<ref>[http://www.wada-ama.org/en/dynamic.ch2?pageCategory.id=312 THE CODE]</ref> Šis įvykis parodė pasauliui, kaip stipriai dopingas paplitęs tarp sportininkų. Panašiu metu sporto federacijos pradėjo drausti cheminių preparatų vartojimą, o [[Tarptautinis olimpinis komitetas]] priėmė atitinkamas tvarkas [[1967]]  m.
 
== Pirmieji teigiami testai ==
 
Pirmuoju sportininku, oficialiai pagautu vartojančiu dopingą, tapo [[Šiuolaikinė penkiakovė|šiuolaikinės penkiakovės]] sportininkas Hans-Gunnar Liljenwall iš [[Švedija|Švedijos]]. [[1968 m. vasaros olimpinės žaidynės|1968  m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] jis prarado bronzos medalį ir pats teigė, kad prieš startą „išgėrė du alaus bokalus nervams palengvinti“.<ref>[http://sok.se/idrottare/idrottare/h/hans-gunnar-liljenvall.html Hans-Gunnar Liljenvall]</ref> Tose žaidynėse jis buvo vienintelis, pagautas vartojantis neleistinus preparatus. Vėliau, gerėjant technologijoms, pagautų sportininkų skaičius didėjo.
 
== Sisteminis dopingo vartojimas ==
 
Vienas labiausiai pagarsėjusių sisteminių dopingo vartojimo olimpinėse žaidynėse atvejų buvo susijęs su XX a. 8 ir 9-ajame dešimtmečiuose [[Dopingas Rytų Vokietijoje|Rytų Vokietijoje vykdyta dopingo programa]]. Valdžios organizuoto dopingo vartojimo programa turėjo kodinį pavadinimą "Valstybės„Valstybės planas 14.25"25“ ir buvo skirta gerinti valstybės įvaizdį ir žinomumą laimint medalius. [[1990]]  m. atrasti dokumentai parodė, kad sportininkų treneriai skatino arba sportininkams nežinant skirdavo [[Anaboliniai steroidai|anabolinius steroidus]]. Kai kada vos 11 metų amžiaus atletai be jų ir tėvų žinios gaudavo šių preparatų. Tuo metu nebuvo rimtų įrodymų dėl šios sistemos naudojimo, nors Rytų Vokietijos atletų laimėtų medalių skaičius augo stulbinamai: [[1972 m. vasaros olimpinės žaidynės|1972]] m. žaidynėse plaukime laimėjo 4 sidabro ir 1 bronzos medalį, o po keturių metų šis skaičius pasiekė 10 aukso medalių (iš 12 galimų), 6 sidabro ir 1 bronzos. Rimti įrodymai buvo atrasti tik griuvus [[Berlyno siena|Berlyno sienai]]. Išslaptinti dokumentai parodė, kad Rytų Vokietijos vyriausybė ėmėsi visų įmanomų dopingo vartojimo priemonių, siekiant pagerinti rezultatus ir šalies įvaizdį. Dauguma šalies vyriausybės narių, atsakingų už šiuos veiksmus, vėliau buvo nubausti įvairiomis bausmėmis.<ref>[https://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9A02E3D71330F931A15757C0A9679C8B63&sec=&spon=&pagewanted=all Just Following Orders, Doctors' Orders]</ref>
 
Pasak [[JK]] žurnalisto Andrew Jennings, [[KGB]] taip pat imdavosi visų įmanomų veiksmų, padedant [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] sportininkams išsisukti nuo teigiamų dopingo vartojimo testų.<ref>[https://books.google.lt/books?id=E6QIYvAQMDUC&printsec=frontcover&dq=isbn:0292739575&hl=lt&sa=X&ved=0ahUKEwiN9PajvovYAhUEQJoKHc2GCwwQ6AEIJzAA#v=onepage&q&f=false Drug Games– The International Olympic Committee and the Politics of Doping]</ref> Kalbant apie [[1980 m. vasaros olimpinės žaidynės|1980  m. vasaros olimpines žaidynes]], vykusias [[Maskva|Maskvoje]], [[Australija|Australijos]] tyrėjai teigė, kad „Yra maža tikimybė, kad nors vienas medalio laimėtojas, ypač aukso, nebuvo paveiktas vienu ar net keliais dopingo preparatais. Maskvos olimpiada galėtų vadintis chemikų olimpiada“.<ref>[https://books.google.lt/books?id=E6QIYvAQMDUC&printsec=frontcover&dq=isbn:0292739575&hl=lt&sa=X&ved=0ahUKEwiN9PajvovYAhUEQJoKHc2GCwwQ6AEIJzAA#v=onepage&q&f=false Drug Games– The International Olympic Committee and the Politics of Doping]</ref>
 
[[2016]]  m. atskleisti dokumentai parodė, kad Sovietų Sąjunga planavo sisteminį dopingo vartojimo skatinimą lengvojoje atletikoje ruošiantis [[1984 m. vasaros olimpinės žaidynės|1984  m. vasaros olimpinėms žaidynėms]] [[JAV]]. Tai neįvyko, nes šalis boikotavo žaidynes.<ref>[https://www.nytimes.com/2016/08/14/sports/olympics/soviet-doping-plan-russia-rio-games.html The Soviet Doping Plan: Document Reveals Illicit Approach to ’84 Olympics]</ref> Vienas šių įvykių liudininkų tapo lengvosios atletikos komandos vadovas Drdr. SergėjusSergejus Portugalovas. Jo parodymai padėjo sustiprinti [[Dopingas Rusijoje|Rusijos sportininkų dopingo vartojimo įtarimus]] prieš [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|2016]] m. žaidynes]].
 
9-ameajame XX a. dešimtmetyje Tarptautinis olimpinis komitetas ėmėsi stipresnių žingsnių kovojant su dopingo vartojimu ir [[1999]]  m. įkūrė [[Pasaulinė antidopingo agentūra|Pasaulinę antidopingo agentūrą]].
 
== Medalių anuliavimas pagal šalis ==
Iš viso 34 skirtingų šalių atletai prarado olimpinius medalius dėl teigiamų dopingo vartojimų testų.
{| class="wikitable" style="font-size:85%;
|- style="background:#efefef;"
!colspan=5|'''Medalių anuliavimas pagal šalis'''
|-
|'''Šalis'''
| style="background:#f7f6a8;"| '''Auksas'''
| style="background:#ffdab9;"| '''Bronza'''
|'''Iš viso'''
|-
|{{URSv}}<br />[[Vaizdas:Olympic flag.svg|25px]] [[Jungtinė olimpinė komanda]]<br />{{RUSv}}
| style="background:#F7F6A8;" |12
| style="background:#DCE5E5;" |25
| style="background:#FFDAB9;" |13
|50
|-
|{{BLRv}}
| style="background:#F7F6A8;" |2
| style="background:#FFDAB9;" |6
|11
|-
|{{UKRv}}
| style="background:#F7F6A8;" |1
| style="background:#FFDAB9;" |5
|10
|-
|{{KAZv}}
| style="background:#F7F6A8;" |5
| style="background:#FFDAB9;" |2
|9
|-
|{{USAv}}
| style="background:#F7F6A8;" |5
| style="background:#FFDAB9;" |1
|7
|-
|{{TURv}}
| style="background:#F7F6A8;" |1
| style="background:#FFDAB9;" |0
|5
|-
|{{CHNv}}
| style="background:#F7F6A8;" |3
| style="background:#FFDAB9;" |1
|4
|-
|{{ESPv}}
| style="background:#F7F6A8;" |3
| style="background:#FFDAB9;" |1
|4
|-
|{{HUNv}}
| style="background:#F7F6A8;" |2
| style="background:#FFDAB9;" |0
|4
|-
|{{UZBv}}
| style="background:#F7F6A8;" |1
| style="background:#FFDAB9;" |1
|3
|-
|{{SWEv}}
| style="background:#F7F6A8;" |0
| style="background:#FFDAB9;" |3
|3
|-
|{{MDAv}}
| style="background:#F7F6A8;" |0
| style="background:#FFDAB9;" |3
|3
|-
|{{GERv}}
| style="background:#F7F6A8;" |2
| style="background:#FFDAB9;" |1
|2
|-
|{{PRKv}}
| style="background:#F7F6A8;" |0
| style="background:#FFDAB9;" |1
|2
|-
|{{GREv}}
| style="background:#F7F6A8;" |0
| style="background:#FFDAB9;" |0
|1
|-
|{{CUBv}}
| style="background:#F7F6A8;" |0
| style="background:#FFDAB9;" |0
|1
|-
|{{AZEv}}
| style="background:#F7F6A8;" |0
| style="background:#FFDAB9;" |0
|1
|-
|{{KGZv}}
| style="background:#F7F6A8;" |0
| style="background:#FFDAB9;" |1
|1
|-
|{{NORv}}
| style="background:#F7F6A8;" |0
| style="background:#FFDAB9;" |1
|1
|-
|{{GBRv}}
| style="background:#F7F6A8;" |0
| style="background:#FFDAB9;" |1
|1
|-
|{{NEDv}}
| style="background:#F7F6A8;" |0
| style="background:#FFDAB9;" |1
|1
|-
!'''Iš viso''' || style="background:gold;"| '''47''' || style="background:silver;"| 51 || style="background:#c96;" | '''48''' || '''146'''
|}
 
== Medalių anuliavimas pagal lytį ==
52 procentai anuliuotų medalių buvo laimėti vyrų, 48 procentai - – moterų.
 
{| class="wikitable" style="font-size:85%;
|- style="background:#efefef;"
!colspan=6|'''Medalių anuliavimas pagal lytį'''
| style="background:#FFDAB9;" |25
|76
|52.,1 %
|- align=center
|Moterys
| style="background:#FFDAB9;" |23
|70
|47.,9 %
|- align=center
!'''Iš viso''' || style="background:gold;"| '''47''' || style="background:silver;"| 51 || style="background:#c96;" | '''48''' || '''146'''||'''100 %'''
|}
 
== Medalių anuliavimas pagal sporto šaką ==
Medaliai buvo anuliuoti 19 skirtingų sporto šakų atstovų. 13 jų buvo vasaos olimpinėse žaidynėse, 6  – žiemos.
{| class="wikitable" style="font-size:85%;
|- style="background:#efefef;"
!colspan=5|'''Medalių anuliavimas pagal sporto šaką'''
* [[Dopingas Rytų Vokietijoje]]
* [[Dopingas Rusijoje]]
* [[Dopingas JAV]]
 
== Šaltiniai ==
30 880

pakeitimų