Barselonos grafystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

74 pridėti baitai ,  prieš 3 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
S
 
Valdant grafams, Barselonos grafystė tapo stipriausia valstybe regione, o [[Barselona]] - stipriausiu miestu. Daugumos aplinkinių grafysčių titulai teliko nominalūs, todėl Barselonos grafystė išsiplėtė Gironos, Besalu, Osonos, Serdanjos sąskaita. Tik Urželyje įsitvirtino kita dinastinė linija. Be to, Barselonos grafai galiausiai atsisakė paklusti Frankų imperijos karaliams, taip tapdami nepriklausomais. XI-XII a. grafystė aktyviai dalyvavo Kryžiaus karuose ir vykdė [[rekonkista|rekonkistą]]. Todėl Barselona galiausiai iš musulmonų atkovojo ir [[Taragona|Taragoną]], o vėliau - ir [[Ljeida|Ljeidą]] bei [[Tortosa|Tortosą]].
[[vaizdas:Comtat de Barcelona.svg|thumb|left|Grafystė Aragono karūnoje]]
 
Kuomet 1137 m. [[Ramonas Berengeris IV]] vedė gretimos [[Aragono karalystė]]s princesę Petronilją, Barselonos grafystė tapo sudėtine didesnės [[Aragono karūna|Aragono karūnos]] dalimi. Visi vėlesni Barselonos grafai kartu tituluodavosi ir Aragono karaliais. Po to, kai paskutinis iš Barselonos dinastijos kilęs karalius [[Martynas I (Aragonas)|Martynas]] mirė be įpėdinių, 1412 m. valdžią Barselonos grafystėje ir Aragono karalystėje perėmė [[Trastamarų dinastija]]. Šiai valdant, 1474 m. Aragonas susijungė su [[Kastilijos karalystė|Kastilijos karalyste]]. Po šio susijungimo Barselonos grafystė išlaikė savo teisinę sistemą ir autonomiją bei savarankišką titulą, kuriuo tituluodavosi Ispanijos karaliai. Grafystė buvo panaikinta 1716 m., ir inkorporuota į Ispanijos sudėtį.
32 777

pakeitimai