Barselonos grafystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 340 pridėta baitų ,  prieš 3 metus
nėra keitimo aprašymo
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = ''kat. Comtat de Barcelona''
|ilgas pavadinimas = Barselonos grafystė
|paprastas_pav =
|regionas =
|šalis = Ispanija
|statusas = <small>Ispanijos markos dalis (iki 1137)<br>Aragono karūnos dalis (nuo 1137)</small>
|statusas =
|imperija =
|statuso_tekstas =
|parlamentas =
|year_start = 801
|year_end = 11521716
|year_exile_start =
|date_start =
|p1 = Kordobos emyratas
|vėliava_p1 = Coras del Emirato de Córdoba.png
|s1 = AragonoIspanijos karūnakaralystė
|vėliava_s1 = Royal Banner of AragónFlag_of_Cross_of_Burgundy.svg
|image_coat = Aragon arms.svg
|simbolio_tipas = Barselonos grafų herbas
}}
 
'''Barselonos grafystė''' ({{fr|Comté de Barcelone}}, {{es|Condado de Barcelona}}, {{ca|Comtat de Barcelona}}) – istorinė grafystė dabartinės [[Katalonija|Katalonijos]] teritorijoje.
 
== Istorija ==
Teritorija, vėliau įėjusi į grafystės sudėtį, nuo V a. priklausė [[Vestgotai|vestgotų]] karalystei. VIII a. pradžioje ją užkariavo arabai ([[maurai]]) ir prijungė prie [[Omejadų kalifatas|Omejadų kalifato]]. Kuomet 801 m. [[Karolis Didysis]] nukariavo dalį šių teritorijų, jis suformavo Barselonos grafystę, ir inkorporavo ją į [[Ispanijos marka|Ispanijos marką]].
 
Pirmieji Barselonos grafai buvo tiesiogiai skiriami Karolingų, ir jais neretai tapdavo [[Gotijos marka|Gotijos markgrafai]]. Tiesa, [[Sunifredas I|Sunifredui I]], kuris 834 m. tapo [[Urželio grafas|Urželio grafu]], per kurį laiką pavyko į savo rankas sutelkti daugumą vietos grafysčių, įskaitant ir Barseloną. Nors 848 m. valdžia Barselonoje vėl perėjo Gotijos markgrafams, Sunifredo sūnus [[Vilfredas Plaukuotasis]] 878 m. atkūrė savo tėvo valdžią ne tik Barselonoje, bet ir daugumoje aplinkinių grafysčių, taip įtvirtindamas Sunifredo dinastiją, valdžiusią šalį iki pat XIII a.
Teritorija, vėliau įėjusi į grafystės sudėtį, nuo V a. priklausė [[Vestgotai|vestgotų]] karalystei. VIII a. pradžioje ją užkariavo arabai ([[maurai]]).
 
Valdant grafams, Barselonos grafystė tapo stipriausia valstybe regione, o [[Barselona]] - stipriausiu miestu. Daugumos aplinkinių grafysčių titulai teliko nominalūs, todėl Barselonos grafystė išsiplėtė Gironos, Besalu, Osonos, Serdanjos sąskaita. Tik Urželyje įsitvirtino kita dinastinė linija. Be to, Barselonos grafai galiausiai atsisakė paklusti Frankų imperijos karaliams, taip tapdami nepriklausomais. XI-XII a. grafystė aktyviai dalyvavo Kryžiaus karuose ir vykdė [[rekonkista|rekonkistą]]. Todėl Barselona galiausiai iš musulmonų atkovojo ir [[Taragona|Taragoną]], o vėliau - ir [[Ljeida|Ljeidą]] bei [[Tortosa|Tortosą]].
{{Ispanija-stub}}
 
Kuomet 1137 m. [[Ramonas Berengeris IV]] vedė gretimos [[Aragono karalystė]]s princesę Petronilją, Barselonos grafystė tapo sudėtine didesnės [[Aragono karūna|Aragono karūnos]] dalimi. Visi vėlesni Barselonos grafai kartu tituluodavosi ir Aragono karaliais. Po to, kai paskutinis iš Barselonos dinastijos kilęs karalius [[Martynas I (Aragonas)|Martynas]] mirė be įpėdinių, 1412 m. valdžią Barselonos grafystėje ir Aragono karalystėje perėmė [[Trastamarų dinastija]]. Šiai valdant, 1474 m. Aragonas susijungė su [[Kastilijos karalystė|Kastilijos karalyste]]. Po šio susijungimo Barselonos grafystė išlaikė savo teisinę sistemą ir autonomiją bei savarankišką titulą, kuriuo tituluodavosi Ispanijos karaliai. Grafystė buvo panaikinta 1716 m., ir inkorporuota į Ispanijos sudėtį.
== Grafai ==
[[vaizdas:Expansi%C3%B3n_peninsular_de_la_Corona_de_Arag%C3%B3n.svg|thumb|Barselonos ir Aragono teritorijų kaita]]
=== Skiriami grafai ===
* [[Bera (Barselona)|Bera]] (801-820), taip pat ir Konflento, Gironos, Besalu, Osonos grafas;
* [[Ramponas I]] (820–826);
* [[Bernardas I (Barselona)|Bernardas I]] (826–832), taip pat ir [[Gotijos marka|Gotijos]] markgrafas;
* [[Berengeris]] (832–835), taip pat ir [[Tulūzos grafystė|Tulūzos]] grafas;
* [[Bernardas I (Barselona)|Bernardas I]] (836–844), pakartotinai;
* [[Sunifredas I]] (844–848), taip pat valdė daugumą aplinkinių grafysčių;
* [[Gijomas I (Tulūza)|Gijomas]] (848–850), Bernardo I sūnus, Tulūzos grafas;
* [[Aleranas]] (850–852), taip pat ir [[Gotijos marka|Gotijos]] markgrafas;
* [[Odalrikas]] (852–858), taip pat ir [[Gotijos marka|Gotijos]] markgrafas, Rusijono, Gironos, Empurijos grafas;
* [[Humfridas]] (858–864), taip pat ir [[Gotijos marka|Gotijos]] markgrafas, Rusijono, Gironos, Empurijos grafas;
* [[Bernardas II (Barselona)|Bernardas II]] (865–878), taip pat ir [[Gotijos marka|Gotijos]] markgrafas, Gironos grafas;
===Sunifredo (Barselonos) dinastija ===
* [[Vilfredas Plaukuotasis]] (''Guifré el Pelós'') (878-897), taip pat ir Urželio, Gironos, Osonos, Serdanijos grafas;
* [[Vilfredas II Borelis]] (''Guifré II Borrell'') (897-911);
* [[Sunjeris]] (911-947);
* [[Miro (Barselona)|Miro]] (947-966);
* [[Borelis II]] (947-992);
* [[Ramonas Borelis]] (988 - 1017);
* [[Berengeris Ramonas I]] (1017 - 1035), iki 1021 m. regente buvo [[Ermesinda iš Karkasono]];
* [[Ramonas Berengeris I]] (1035 - 1076), iki 1039 m. regente buvo Ermesinda iš Karkasono;
* [[Ramonas Berengeris II]] (1076 - 1082)
* [[Berengeris Ramonas II]] (1076 - 1097)
* [[Ramonas Berengeris III]] (1082 - 1131)
* [[Ramonas Berengeris IV]] (1131 - 1162)
Nuo 1162 m. barselonos grafais tituluodavosi visi [[Aragono karaliai]]. [[1716]] m. titulas buvo panaikintas.
 
[[Kategorija:Katalonijos istorija]]
32 777

pakeitimai