Videvutis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 3 metus
nėra keitimo aprašymo
(*Pameddi)
 
Jis minimas [[Erazmas Stela|Erazmo Stelos]] veikale „Apie Prūsijos senovę“ ([[1518]] m.). Rašoma, kad jis buvęs [[alanai|alanų]] kilmės ir išmokęs [[prūsai|prūsus]] žemdirbystės, amatų, įkūręs ir išplėtęs valstybę. Jis turėjęs keturis sūnus – [[Litvas|Litvą]], Pamedį, Galingą ir Natangijų, kurie įkūrę atitinkamai [[Lietuva|Lietuvą]], [[Pamedė|Pamedę]], [[Galinda|Galindą]] ir [[Notanga|Notangą]].
 
[[Simonas Grunau|Simono Grunau]] „Prūsijos kronikoje“ (apie 1510–1526 m.) rašoma, kad Videvutis su broliu [[BrutenisProtenis|BruteniuProteniu]] buvo skandinavai, atsikraustę į Prūsiją iš [[Gotlandas|Gotlando salos]], nes ją užėmė [[gotai]]. Videvutis išrinktas prūsų karaliumi, o [[Protenis]] – [[krivių krivaitis|krivių krivaičiu]]. Jie įkūrę [[Rikojotas|Rikojoto]] šventyklą, pastatę pilis. Grunau rašo, kad Videvutis turėjo ne 4, o 12 sūnų, pagal kuriuos vėliau pavadintos prūsų žemės: [[Kulmo vyskupija|Kulmo]], [[Sembos vyskupija|Sembos]], [[Varmijos vyskupija|Varmijos]], [[Pamedė]]s, [[Galinda|Galindos]], [[Notanga|Notangos]], [[Skalva|Skalvos]], [[Lietuva|Lietuvos]].
 
Pasak istoriko Videvutis ir [[Protenis]] [[500]]-aisiais metais susidegino.<ref>{{cite book | author=[[Norbertas Vėlius]] | title=Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. II. XVI a. | year=2001 | pages=105}}</ref>
835

pakeitimai