Videvutis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 3 metus
nėra keitimo aprašymo
(taisymas)
[[Simonas Grunau|Simono Grunau]] „Prūsijos kronikoje“ (apie 1510–1526 m.) rašoma, kad Videvutis su broliu [[Brutenis|Bruteniu]] buvo skandinavai, atsikraustę į Prūsiją iš [[Gotlandas|Gotlando salos]], nes ją užėmė [[gotai]]. Videvutis išrinktas prūsų karaliumi, o [[Protenis]] – [[krivių krivaitis|krivių krivaičiu]]. Jie įkūrę [[Rikojotas|Rikojoto]] šventyklą, pastatę pilis. Grunau rašo, kad Videvutis turėjo ne 4, o 12 sūnų, pagal kuriuos vėliau pavadintos prūsų žemės: [[Kulmo vyskupija|Kulmo]], [[Sembos vyskupija|Sembos]], [[Varmijos vyskupija|Varmijos]], [[Pamedė]]s, [[Galinda|Galindos]], [[Notanga|Notangos]], [[Skalva|Skalvos]], [[Lietuva|Lietuvos]].
 
Pasak istoriko Videvutis ir [[BrutenisProtenis]] [[500]]-aisiais metais susidegino.<ref>{{cite book | author=[[Norbertas Vėlius]] | title=Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. II. XVI a. | year=2001 | pages=105}}</ref>
 
[[Kazimieras Būga|Kazimiero Būgos]] nuomone vardas ''videvutis'' yra ne tikrinis, o bendrinis, kilęs iš [[prūsų kalba|prūsų kalbos]] žodžio ''videvis'' („žinąs“).<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.2: 20-24 psl.</ref>
835

pakeitimai