Dopingas olimpinėse žaidynėse: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse sukčiavimas įgavo kitokią prasmę ir rezultatus buvo siekiama gerinti cheminiais būdais (dopingu). Tiesa, ankstyvoje istorijoje dopingo vartojimas buvo labai supaprastintas, pavyzdžiui, [[Maratonas|maratono]] bėgikui Thomas Hicks [[1904 m. vasaros olimpinės žaidynės|1904 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] pačių varžybų metu treneris davė strichnino ir [[Brendis|brendžio]].<ref>[https://www.sports-reference.com/olympics/athletes/hi/tom-hicks-1.html Tom Hicks]</ref>
 
Prasidėjus XX a. sportininkai atrado būdų fizinių galimybių plėtimui didindami [[testeronasTestosteronas|testosterono]] kiekį organizme. Kai tokie būdai tapo masiniai, buvo aišku, kad tai ne tik pagerina sportininkų rezultatus, tačiau ir kelia grėsmę atleto sveikatai. Vienintelis atvejis, kai sportinininkas mirė nuo dopingo vartojimo buvo [[1960 m. vasaros olimpinės žaidynės|1960]] m. žaidynėse. [[Danija|Danų]] dviratininkas Knud Enemark Jensen varžybų metu nukrito nuo dviračio ir vėliau mirė. Tyrimai įrodė, kad dėl [[Amfetaminas|amfetamino]] poveikio sportininkas lenktynių metu prarado sąmonę.<ref>[http://www.wada-ama.org/en/dynamic.ch2?pageCategory.id=312 THE CODE]</ref> Šis įvykis parodė pasauliui, kaip stipriai dopingas paplitęs tarp sportininkų. Panašiu metu sporto federacijos pradėjo drausti cheminių preparatų vartojimą, o [[Tarptautinis olimpinis komitetas]] priėmė atitinkamas tvarkas [[1967]] m.
 
== Pirmieji teigiami testai ==
25 939

pakeitimai