Kūrybiškumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{beviltiškas}}
{{trinti}}
'''Kūrybiškumas''' – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti problemas. Kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės savybės ([[vaizduotė]]s lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinė įtampa, [[poreikis]] nuolat tobulinti savo veiklą), jos patyrimas, auklėjimas ir saviaukla. Manoma, kad kūrybiškumas nevisada susijęs su dideliu [[intelektas|intelektu]].<ref name = "ME1">Medicinos enciklopedija, I tomas, Valstybinė enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991. p. 474</ref>
'''Kūryba''' yra reiškinys, kuriame susidaro kažkas naujo ir kažkaip vertingo. Sukurtas elementas gali būti nematerialus (pvz., [[Idėja]], [[mokslinė teorija]], [[muzikinė kompozicija]] arba [[pokštas]]) ar fizinis objektas (pvz., [[išradimas]], [[Literatūra | literatūrinis darbas]] arba [[tapyba]]).
Akademinis susidomėjimas kūrybiškumu apima daugybę apibrėžimų ir sąvokų, susijusių su daugybe disciplinų: [[inžinerija]], [[psichologija]], [[kognityvinis mokslas]], [[švietimas]], [[filosofija]] (ypač [[mokslo filosofija]]), [[technologija]], [[teologija]], [[sociologija]], [[lingvistika]], [[verslo studijos]], [[dainų autorius | dainų rašymas]] ir [[ekonomika]]. Visa tai apima santykius tarp kūrybiškumo ir bendrojo intelekto, psichinių ir neurologinių procesų, asmenybės tipo ir kūrybingumo, kūrybiškumo ir psichinės sveikatos; kūrybiškumo skatinimo per švietimą ir mokymosi potencialą, ypač atsižvelgiant į technologijas; kūrybiškumo didinimo valstybinei ekonominei naudai ir kūrybinių išteklių panaudojimo mokymo ir mokymosi veiksmingumui didinti.
== Apibrėžimas ==
| |||