Kūrybiškumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 059 baitai pašalinti ,  prieš 4 metus
→‎Etimologija: angliško tarptautinio žodžio etimologija, iš pirmo žvilgsnio gal ir turi indoeuropietiškų šaknų, bet tai nesusiję su lt žodžiu.
(→‎Etimologija: angliško tarptautinio žodžio etimologija, iš pirmo žvilgsnio gal ir turi indoeuropietiškų šaknų, bet tai nesusiję su lt žodžiu.)
Kūrybiškumo teorijos (ypač tyrimai, kodėl kai kurie žmonės yra labiau kūrybingi nei kiti) daugiausia dėmesio skyrė įvairiems aspektams. Dominuojančia teorija yra [[James Melvin Rhodes | Mel Rhodes]] taip vadinama "keturių P" teorija - procesas, produktas, asmuo (person) ir vieta (place).<ref>Mel Rhodes: [https://www.jstor.org/discover/10.2307/20342603?uid=3737864&uid=2&uid=4&sid=21103750220081''An Analysis of Creativity.''] Phi Delta Kappan 1961, 42 leidimas, Nr. 7, 306–307 p.</ref> "Proceso" fokusavimas parodomas kognityviuose požiūriuose, kurie bando apibūdinti minties mechanizmus ir kūrybinio mąstymo metodus. Teorijos, kuriomis remiamasi skirtingo, o ne konvergenuojančio mąstymo (pvz. [[J. P. Guilford | Guilford]]) arba kūrybinio proceso aprašymas (pvz. [[Graham Wallas | Wallas]]) yra visų pirma kūrybinio proceso teorijos. "Kūrybiškas" produktas dažniausiai būna kūrybiškumo (psichometrijos) ir kūrybinių idėjų, įtvirtintų kaip sėkmingos [[memetika | memetikos]], vertinimas. <ref name="Gabora">{{cite journal|last=[[Liane Gabora|Gabora, Liane]]|year=1997|title= The Origin and Evolution of Culture and Creativity|journal=Journal of Memetics – Evolutionary Models of Information Transmission|volume=1|url=http://cogprints.org/794/1/oecc.html}}</ref> Psichometrinis požiūris į kūrybiškumą rodo, kad kūrybiškumas taip pat apima gebėjimą gaminti daugiau. <ref name="Sternberg 2009 468">{{cite book|last=Sternberg|first=Robert J.|title=Cognitive Psychology|year=2009|publisher=CENGAGE Learning|isbn=978-0-495-50629-4|page=468|editor=Jaime A. Perkins |editor2=Dan Moneypenny |editor3=Wilson Co}}</ref>
Kūrybiškos "asmenybės" pobūdis akcentuoja bendresnius intelektinius įpročius, tokius kaip atvirumas, idėjų generavimas, autonomija, kompetencija, tiriamasis elgesis ir kt. "Vietos" dėmesio centre atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis klestėja kūrybingumas, pvz. autonomijos laipsnis, galimybės naudotis ištekliais. Kūrybinis gyvenimo būdas dažnai yra apibūdinamas kaip nustatytų normų neatitinkantis požiūris ir elgesys, taip pat lankstumas. <ref name="Sternberg 2009 468" />
 
== Etimologija ==
Žodis "kūrybiškumas" yra kildinamas iš [[Lotynų kalba | lotyniško]] termino ''creō'' "sukurti, padaryti": jo išvestinės priesagos taip pat kilusios iš lotynų kalbos. Žodis "sukurti" pasirodė anglų kalba jau XIV amžiuje, pastebimas Chaucer kūryboje, nurodant dieviškąją kūrybą <ref name="RuncoAlbert">{{cite book|last=Runco|first=Mark A.|title=The Cambridge Handbook of Creativity|year=2010|publisher=[[Cambridge University Press]]|isbn=978-0-521-73025-9|author2=Albert, Robert S.|editor=[[James C. Kaufman]] |editor2=Robert J. Sternberg|chapter=Creativity Research}}</ref> ("The Parson's Tale" <ref>"And eke Job saith, that in hell is no order of rule. And albeit that God hath '''created''' all things in right order, and nothing without order, but all things be ordered and numbered, yet nevertheless they that be damned be not in order, nor hold no order."</ref>)). Tačiau jo šiuolaikinė reikšmė, kaip žmogaus kūrimo aktas, atsirado tik po [[Švietimo amžius | Švietimo amžiaus]]. <ref name=RuncoAlbert />
 
== Rūšys ==
38 222

pakeitimai