Kūrybiškumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 6:
Manoma, kad kūrybiškumas nevisada susijęs su dideliu [[intelektas|intelektu]]. Sukurta nemažai kūrybiškumą matuojančių tyrimo metodikų, bet jos nėra visiškai patikimos, ne visada padeda numatyti kūrybinės veiklos sėkmę.<ref name = "ME1"></ref>
Akademinis susidomėjimas kūrybiškumu apima daugybę apibrėžimų ir sąvokų, susijusių su daugybe disciplinų: [[inžinerija]], [[psichologija]], [[kognityvinis mokslas]], [[švietimas]], [[filosofija]] (ypač [[mokslo filosofija]]), [[technologija]], [[teologija]], [[sociologija]], [[lingvistika]], [[verslo studijos]], [[dainų autorius | dainų rašymas]] ir [[ekonomika]]. Visa tai apima santykius tarp kūrybiškumo ir bendrojo intelekto, psichinių ir neurologinių procesų, asmenybės tipo ir kūrybingumo, kūrybiškumo ir psichinės sveikatos; kūrybiškumo skatinimo per švietimą ir mokymosi potencialą, ypač atsižvelgiant į technologijas; kūrybiškumo didinimo valstybinei ekonominei naudai ir kūrybinių išteklių panaudojimo mokymo ir mokymosi veiksmingumui didinti.
== Apibrėžimas ==
Kūrybingumo mokslinio tyrimo santraukoje Michaelas Mumfordas pasiūlė tokį apibrėžimą: "Per pastarąjį dešimtmetį, atrodo, mes pasiekėme bendrą susitarimą, kad kūrybiškumas reiškia naujų, naudingų produktų gamybą" (Mumford, 2003, 110 p.), <ref> {{cite journal | last1 = Mumford | first1 = M. D. | year = 2003 | title = Where have we been, where are we going? Taking stock in creativity research | url = | journal = [[Creativity Research Journal]] | volume = 15 | issue = | pages = 107–120 | doi=10.1080/10400419.2003.9651403}} </ref> arba [[Robert Sternberg]] žodžiais tariant, tai yra gamyba "kažko originalaus ir vertingo" <ref name="Sternberg Cognitive Psychology 2011">{{cite book|last1=Sternberg|first1=Robert J.|title=Cognitive Psychology|date=2011|publisher=Cengage Learning|isbn=978-1-133-38701-5|page=479|edition=6|chapter=Creativity}}</ref>. Įvairių autorių apibrėžtys labai skyrėsi, išskyrus šiuos bendruosius bendrumus: Peter Meusburger mano, kad literatūroje galima rasti daugiau kaip šimtą skirtingų analizių. <ref name="Meusburger1">{{cite book|last=Meusburger|first=Peter|title=Milieus of Creativity: An Interdisciplinary Approach to Spatiality of Creativity|year=2009|publisher=Springer|isbn=978-1-4020-9876-5 |editor=Meusburger, P. |editor2=Funke, J. |editor3=Wunder, E.|chapter=Milieus of Creativity: The Role of Places, Environments and Spatial Contexts}}</ref> Kaip pavyzdį, vienas apibrėžimas, pateiktas [[Ellis Paul Torrance | Elliso Paulo Torenso]] apibūdino kūrybą kaip "problemą, trūkumus, žinių spragas, trūkstamus elementus, nesuderinamumus ir pan., sunkumų nustatymą, sprendimų ieškojimą, spėjimų kūrimą arba hipotezių apie trūkumus formavimąsi: šių hipotezių bandymas ir pakartotinis testavimas, galbūt jų modifikavimas ir pakartotinis testavimas ir galiausiai rezultatų perdavimas." <ref name="Torrance Test Manual Verbal">{{cite book|last1=Torrance|first1=Paul|title=The Torrance Tests of Creative Thinking-Norms-Technical Manual Research Edition|publisher=Personnel Press|location=Princeton, New Jersey|page=6|chapter=Verbal Tests. Forms A and B-Figural Tests, Forms A and B.}}</ref>
== Aspektai ==
Kūrybiškumo teorijos (ypač tyrimai, kodėl kai kurie žmonės yra labiau kūrybingi nei kiti) daugiausia dėmesio skyrė įvairiems aspektams. Dominuojančia teorija yra [[James Melvin Rhodes | Mel Rhodes]] taip vadinama "keturių P" teorija - procesas, produktas, asmuo (person) ir vieta (place).<ref>Mel Rhodes: [https://www.jstor.org/discover/10.2307/20342603?uid=3737864&uid=2&uid=4&sid=21103750220081''An Analysis of Creativity.''] Phi Delta Kappan 1961, 42 leidimas, Nr. 7, 306–307 p.</ref> "Proceso" fokusavimas parodomas kognityviuose požiūriuose, kurie bando apibūdinti minties mechanizmus ir kūrybinio mąstymo metodus. Teorijos, kuriomis remiamasi skirtingo, o ne konvergenuojančio mąstymo (pvz. [[J. P. Guilford | Guilford]]) arba kūrybinio proceso aprašymas (pvz. [[Graham Wallas | Wallas]]) yra visų pirma kūrybinio proceso teorijos. "Kūrybiškas" produktas dažniausiai būna kūrybiškumo (psichometrijos) ir kūrybinių idėjų, įtvirtintų kaip sėkmingos [[memetika | memetikos]], vertinimas. <ref name="Gabora">{{cite journal|last=[[Liane Gabora|Gabora, Liane]]|year=1997|title= The Origin and Evolution of Culture and Creativity|journal=Journal of Memetics – Evolutionary Models of Information Transmission|volume=1|url=http://cogprints.org/794/1/oecc.html}}</ref> Psichometrinis požiūris į kūrybiškumą rodo, kad kūrybiškumas taip pat apima gebėjimą gaminti daugiau. <ref name="Sternberg 2009 468">{{cite book|last=Sternberg|first=Robert J.|title=Cognitive Psychology|year=2009|publisher=CENGAGE Learning|isbn=978-0-495-50629-4|page=468|editor=Jaime A. Perkins |editor2=Dan Moneypenny |editor3=Wilson Co}}</ref>
Kūrybiškos "asmenybės" pobūdis akcentuoja bendresnius intelektinius įpročius, tokius kaip atvirumas, idėjų generavimas, autonomija, kompetencija, tiriamasis elgesis ir kt. "Vietos" dėmesio centre atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis klestėja kūrybingumas, pvz. autonomijos laipsnis, galimybės naudotis ištekliais. Kūrybinis gyvenimo būdas dažnai yra apibūdinamas kaip nustatytų normų neatitinkantis požiūris ir elgesys, taip pat lankstumas. <ref name="Sternberg 2009 468" />
== Etimologija ==
Žodis "kūrybiškumas" yra kildinamas iš [[Lotynų kalba | lotyniško]] termino ''creō'' "sukurti, padaryti": jo išvestinės priesagos taip pat kilusios iš lotynų kalbos. Žodis "sukurti" pasirodė anglų kalba jau XIV amžiuje, pastebimas Chaucer kūryboje, nurodant dieviškąją kūrybą <ref name="RuncoAlbert">{{cite book|last=Runco|first=Mark A.|title=The Cambridge Handbook of Creativity|year=2010|publisher=[[Cambridge University Press]]|isbn=978-0-521-73025-9|author2=Albert, Robert S.|editor=[[James C. Kaufman]] |editor2=Robert J. Sternberg|chapter=Creativity Research}}</ref> ("The Parson's Tale" <ref>"And eke Job saith, that in hell is no order of rule. And albeit that God hath '''created''' all things in right order, and nothing without order, but all things be ordered and numbered, yet nevertheless they that be damned be not in order, nor hold no order."</ref>)). Tačiau jo šiuolaikinė reikšmė, kaip žmogaus kūrimo aktas, atsirado tik po [[Švietimo amžius | Švietimo amžiaus]]. <ref name=RuncoAlbert />
== Rūšys ==
'''Kūrybą''' pagal taikymą galima suskirstyti į tris pagrindines pakraipas:
* '''meninė''' ([[muzika]], [[dailė]], [[teatras]], [[kinas]], [[literatūra]], [[šokis]], ir t. t.);
* '''estetinė-taikomoji''' (drabužių, [[pramoninis]], [[leidybinis dizainas]], [[architektūra]] ir pan.);
* '''techninė''' ([[išradyba]], [[konstravimas]], [[programavimas]] ir [[algoritmų kūrimas]], [[įstatymų leidyba]] ir pan.).
[[Autorių teisių apsauga]] gina konkrečią minties išraišką, t. y. muzikos, dailės, literatūros kūrinį. Patentų prigimtis yra visai kita ir čia pagrindinis apsaugos objektas yra [[idėja]] bei ja paremtas [[pramoninis gaminys]].
==Išnašos==
{{Reflist|30em}}
== Taip pat skaitykite ==
* [[Kompetencija]]
* [[Kvalifikacija]]
{{Vikicitatos}}
[[Kategorija:Kūryba]]
== Šaltiniai ==
| |||