Butyrkų kalėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Apsaugojo „Butyrkų kalėjimas“: Nuolatinis vandalizmas ([Redagavimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (baigia galioti 08:08, 13 spalio 2017 (UTC)) [Pervadinimas=Blokuoti neregistruotus naudotojus] (baigia galioti 08:08, 13 spalio 2017 (UTC))) |
S Automatinis santrumpų taisymas. |
||
Eilutė 5:
== Istorija ==
Butyrkų kalėjimas minimas [[XVII a.]] istorijos šaltiniuose. [[XVIII a.]] antroje pusėje, valdant imperatorei Jekaterinai II, pastatyta Butyrkų kalėjimo tvirtovė (architektas M. Kazakovas), [[1879]] m. jos vietoje – Centrinis persiuntimo kalėjimas. Vėliau, ypač TSRS metais, kalėjimas ne kartą perstatytas ir plėstas. Per Butyrkų kalėjimą į Sibiro katorgą ir tremtį buvo siunčiami kaliniai iš visos Rusijos imperijos europinės dalies. Čia kalėjo [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyviai, vėliau [[narodovolcai]], kiti politiniai kaliniai, t. p. kriminaliniai nusikaltėliai. Režimas buvo ypač griežtas. Tarybų valdžios metais Butyrkų kalėjimas paverstas [[NKVD]] tardymo kalėjimu. Jame vienu metu kalėjo iki 20 000 kalinių, po 70–100 žmonių kamerose, skirtose 25-50 žmonėms.<ref>{{VLE|III|669|[[Aldona Juodvalkytė]]|Butyrkų kalėjimas}}</ref>
Kalėjimo kompleksą sudaro 20 trijų aukštų korpusų, kuriuose 434 kameros, iš jų 101 bendro režimo, 32 karceriai.
| |||