Archyvas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
S Automatinis santrumpų taisymas. |
||
Eilutė 8:
'''Archyvas''' ({{lot|archivum}} < {{gr|αρχείο(ν), archeío(n)}} 'senovinis') – [[įstaiga]] ar įstaigos, [[įmonė]]s, organizacijos skyrius, kuris kaupia, saugo, tvarko, registruoja, moksliškai tiria ir naudoja įvairius [[dokumentas|dokumentus]], taip pat bet kokių [[institucija|institucijų]] ar asmenų veiklos dokumentų visuma (fondai); [[pastatas|pastatai]] ar jų dalys, kuriuose laikomi dokumentai. Archyvai yra valstybiniai (centriniai, vietiniai), žinybiniai, bažnytiniai, partiniai, korporatyviniai, privatūs (juridinių asmenų), asmeniniai (fizinių asmenų), šeimų, giminių.
Archyvų darbo teoriją, metodiką, jų istoriją tiria ''[[archyvistika]]'', jos dalis ''[[archyvotyra]]'' tiria archyvus ir jų fondų istoriją, t. p., vertina archyvinius dokumentus.
== Istorija ==
Eilutė 28:
== Šiuolaikinė sistema ==
Po karo Europoje pradėta perimti valstybės žinion asmenų, privačius archyvus. Centralizuotai archyvus tvarko [[Prancūzija]], [[Belgija]], [[Olandija]], [[Vokietija]], [[Skandinavija|Skandinavijos]] valstybės, t. p. visos Rytų Europos valstybės, kurių archyvistikai įtakos turėjo TSRS. Didžiojoje Britanijoje, JAV, [[Šveicarija|Šveicarijoje]] archyvai necentralizuoti. Nacionaliniai archyvai sukurti daugumoje [[Azija|Azijos]] ir [[Afrika|Afrikos]] šalių, didžiausi – [[Ankara|Ankaros]], [[Delis|Delio]], [[Kairas|Kairo]]. Bet čia, kaip ir [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] valstybėse, nėra vienos archyvų sistemos. [[Japonija|Japonijoje]] apskritai nėra valstybinių archyvų.<ref>{{VLE|I|733|[[Sigitas Jegelevičius]]|Archyvas}}</ref>
Paplitus [[informatika]]i ir informacinėms technologijoms daugelis archyvų sukauptų fondų skaitmeninami ir nuotoliniu būdu tampa prieinami visiems besidomintiems. Išplitus [[internetas|internetui]] atsirado ir nauja archyvų forma – virtualus archyvas. [[1996]] m. [[San Franciskas|San Franciske]] įsteigtas [[Interneto archyvas]].
Eilutė 36:
== Lietuvoje ==
{{Plačiau|Archyvai Lietuvoje}}
Lietuvoje archyvai pradėti kaupti [[XIII a.]] pirmoji pusėje. Seniausias išlikęs yra didžiojo kunigaikščio (valstybės) kanceliarijos [[1367]]–[[1795]] m. archyvas, [[XVIII a.]] pavadintas [[Lietuvos Metrika]]. Iki XIX a. pradžios Lietuvoje taip pat veikė bažnytiniai ir dvarų archyvai. Po [[1795]] m. Lietuvoje ėmė kauptis [[Rusijos imperija|Rusijos]] administracinių įstaigų žinybiniai archyvai. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] daug senųjų iki [[1700]] m. datuojamų dokumentų buvo išgabenti į Rusiją, dalis Lietuvos archyvų [[1919]] m. [[Lenkija]]i okupavus Vilnių, buvo išgabenti į šią valstybę. [[1921]] m. spalį Kaune įsteigtas ''Centralinis valstybės archyvas''. Jame buvo saugomi grąžinami iš Rusijos fondai, t. p. Kaune išlikusios gubernijos valdybos, žandarų ir kitų rusiškų įstaigų fondų dalys bei suvežti į Kauną dvarų archyvai. [[TSRS]] [[1940]] m. birželį okupavus Lietuvą archyvai buvo pertvarkyti pagal TSRS modelį, juos imta centralizuoti. Nacių okupacijos metais dalis dokumentų vėl grąžinta įstaigoms, dalis išvežta į Vokietiją. Per karą įstaigų archyvuose dingo daugiau, kaip 2 mln. bylų, į Vokietiją išvežta daugelis Lietuvos žydų archyvų, Klaipėdos miesto archyvo dalis – senoviniai dokumentai. [[TSRS]] [[1944]] m. vėl okupavus Lietuvą buvo kaupiami ir tvarkomi archyvų fondai, atkurti apskričių archyvai, tačiau nemažai bylų įstaigose sunyko, archyvų fondai buvo tvarkomi nepakankamai kvalifikuotai, daug archyvinių dokumentų, ypač iš dvarų, vienuolynų archyvų, žuvo arba dingo, buvo specialiai naikinami – permalami popieriaus fabrikuose, grobstomai. Politinio pobūdžio archyvai, pvz., Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]], politinių partijų, nacių okupacijos laikotarpio įstaigų, tyrinėtojams buvo beveik neprieinami. Po [[1990]] m. kovo 11 d. Lietuvos archyvai, išskyrus du, perėjo Lietuvos Respublikos žinion. Visų archyvų veiklą reguliuoja ir tvarko Lietuvos archyvų departamentas.
== Literatūra ==
| |||