Gegužinė (Kaišiadorys): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Aloyzasrap (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 19:
[[Vaizdas:Gegužinės kaime.JPG|thumb|left|240px|Kaimo kryžius ir atminimo akmuo]]
 
Kaime stovi tašytų akmenų [[Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia]] (pastatyta [[1932]] m.), yra kapinaitės. Netoliese plyti [[Gegužinės miškas]]. Ties Gegužine Neryje yra [[rėva]], ten būta Avino (Barono) akmens, trukdžiusio sielininkams.
 
== Geografija ==
Eilutė 38:
150 m į vakarus nuo Gegužinės [[1996]] m. rasti senovinės gyvenvietės pėdsakai. Ariamame smėlėtame lauke aptikta grublėtosios ir lygiu paviršiumi lipdytinės keramikos šukių bei geležies šlako. Lauke daug apdegusių ir skaldytų akmenų. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis, matyt, neišliko.
 
Istorinė Gegužinė plyti kairiajame Neries krante, trijų kilometrų ruože. Sena Gegužinė ten, kur Beržė įteka į Nerį, kitapus – [[Gegužinė (Jonava)|Gegužinės palivarko vieta]]. Nauja Gegužinė – Neries ir Bošės santakoje, susitelkusi apie parapinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią.
Gegužinė pirmą kartą archyvuose paminėta XV a. pabaigoje ar [[1507]] m., ją valdant didikams [[Astikai|Astikams]]. Kada čia įsikūrė gyvenvietė, vėliau tapusi nemažu centru, neaišku. Žinoma, kad [[LDK]] metais Gegužinė kurį laiką buvo net [[Gegužinės valsčius|valsčiaus]] centras. Nuo seno šiame krašte buvo garsūs [[Čičinskai]], [[Rolevskiai]], [[Vadorackiai]], [[Kasakovskiai]], baronai [[Korfai]], dvarininkai [[Bondzinskiai]], [[Zaleskiai]], [[Dambrauskai]], [[Žižnevskiai]], [[Chodkevičiai]] (Katkevičiai). Kai kurie jų buvo pagrindiniai keturių čia stovėjusių bažnyčių fundatoriai. Pirmąją medinę bažnyčią pastatydino, parapiją įkūrė, ją nekilnojamu turtu aprūpino [[Benigna Radvilaitė-Astikienė]]. Radvilos ir Astikai Gegužinėje nuo seno turėjo savo žemes.
 
Gegužinė pirmą kartą archyvuose paminėta XV a. pabaigoje ar [[1507]] m., ją valdant didikams [[Astikai|Astikams]]. Kada čia įsikūrė gyvenvietė, vėliau tapusi nemažu centru, neaišku. Žinoma, kad [[LDK]] metais Gegužinė kurį laiką buvo net [[Gegužinės valsčius|valsčiaus]] centras. Nuo seno šiame krašte buvo garsūs [[Čičinskai]], [[Rolevskiai]], [[Vadorackiai]], [[Kasakovskiai]], baronai [[Korfai]], dvarininkai [[Bondzinskiai]], [[Zaleskiai]], [[Dambrauskai]], [[Žižnevskiai]], [[Chodkevičiai]] (Katkevičiai). Kai kurie jų buvo pagrindiniai keturių čia stovėjusių bažnyčių fundatoriai. Pirmąją medinę bažnyčią [[1520]] m. pastatydino, parapiją įkūrė, ją nekilnojamu turtu aprūpino [[Benigna Radvilaitė-Astikienė]]. Radvilos ir Astikai Gegužinėje nuo seno turėjo savo žemes.
[[1980]] m. rastas [[Gegužinės lobis]].
 
Pro Gegužinę ėjo senasis Vilniaus–Kėdainių kelias. Veikė muitinė Neries upėje.<ref>[[Vykintas Vaitkevičius]]. ''Neris. 2007 metų ekspedicija.'' Ketvirta knyga. Vilnius: Mintis, 2014.</ref>
 
[[1980]] m. rastas [[Gegužinės lobis]] (Jonavos raj.).
 
{{adm2|3}}